Raseiniai

Raseinių savivaldybė

Raseiniai

55°22′41″š. pl. 23°07′01″r. ilg. / 55.378°š. pl. 23.117°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Meras

Andrius Bautronis

Gyventojų

9 626

Plotas

8,5 km²

Tankumas

1 132 žm./km²

Pašto kodas

LT-60001

Vikiteka

Raseiniai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Raséiniai
Kilmininkas:	Raséinių
Naudininkas:	Raséiniams
Galininkas:	Raséinius
Įnagininkas:	Raséiniais
Vietininkas:	Raséiniuose

lenk. Rosienie, Rossienie, rus. Россiены^[1]^[2]

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros centras, krašto istorijos muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas 1933–1934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės).

Šiuo metu Raseiniuose veikia turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“

Istorija

Italo Vinčenso Marijos Koroneli 1690 m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas šiuolaikinės Lietuvos miestas – Raseiniai

Raseiniai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249–1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

1416–1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią.

Lietuvos Valstybės Tarybai 1918 m. lapkričio 12 d. paskelbus kreipimasi į krašto visuomenę, kviečiant organizuoti vietos savivaldą, 1918 m. lapkričio 13 d. Raseinių gyventojų susirinkime atviru balsavimu išrinktas 17 narių Raseinių miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo išrinktas iš Rusijos grižęs banko tarnautojas Viktoras Kuraitis.^[3]

1930–1940 m. veikė Raseinių politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. 1941 m. birželio 23-27 d. prie miesto įvyko Raseinių mūšis, kuriame dalyvavo apie 1000 tankų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d.^{[reikalingas šaltinis]} čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas. ^[4]

2012 m. spalio 6 d. miesto centre esančiam parkui po renovacijos buvo suteiktas Maironio vardas. Parke atidengtas Tado Gutausko sukurtas paminklas Maironiui.^[5] 2015 m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulptūra „Lūšis“.^[6]

2018 m. atnaujintas Magdės šulinys, siejamas su populiaria miesto legenda.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a.	Raseinių valsčiaus centras
XVI a.		–	Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m.		–	Žemaitijos seniūnijos centras
1764–1792 m.	?	Raseinių reparticijos centras
1793 m.	?	Raseinių žemės centras
1794–1795 m.	?	Raseinių reparticijos centras
1795–1796 m.	?	Raseinių apskrities centras	Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1842 m.	?		Vilniaus gubernija
1842–1915 m.	?		Kauno gubernija
1915–1918 m.	?		Oberostas
1919–1950 m.	Raseinių valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras	Raseinių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras	Raseinių rajono centras
nuo 1995 m.	Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar pan. lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Kita Raseinių vietovardžio kilmės versija šį miestavardį sieja su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.

1823 m.

1866 m.^[2]

1897 m.^sur.

1899 m.*^[1]

1923 m.^sur.^[7]

1931 m.

1939 m.

1942 m.^sur.

1959 m.^sur.^[8]

4 000

10 579

7 455

5 270

5 456

6 217

4 577

6 200

1970 m.^sur.

1976 m.^[9]

1979 m.^sur.^[10]

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2011 m.^sur.^[13]

2017 m.

2020 m.

2021 m.^sur.

8 946

10 600

11 403

13 211

12 541

11 203

10 256

9 700

9 865

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 11 203 žmonės:^[14]

Lietuviai – 98,21% (11 003);
Rusai – 0,83% (93);
Ukrainiečiai – 0,14% (16);
Lenkai – 0,1% (11);
Kiti – 0,71% (80).

2001 m. gyveno 12 541 žmonės:^[15]

Lietuviai – 98,42% (12 343);
Rusai – 0,98% (123);
Ukrainiečiai – 0,13% (16);
Lenkai – 0,11% (14);
Kiti – 0,36% (45).

1923 m. gyveno 5 270 žmonės:^[16]

Lietuviai – 52,5% (2 767);
Žydai – 38,61% (2 035);
Lenkai – 3,36% (177);
Rusai – 2,5% (132);
Vokiečiai – 2,09% (110);
Baltarusiai – 0,21% (11);
Kiti – 0,72% (38).

1897 m. gyveno 7 455 žmonės:^[17]

Žydai – 46,32% (3 453);
Lietuviai-Žemaičiai – 24,64% (1 837);
Lenkai – 19,03% (1 419);
Rusai – 6,4% (477);
Vokiečiai – 3,45% (257);
Kiti – 0,16% (12).

Žymūs žmonės

Dionizas Poška (1757–1830), poetas, tarnavęs Raseinių teismuose – nuo 1783 m. kaip teisėjo mokinys, vėliau kaip antspaudininkas, raštininkas
Antanina Tamašauskaitė (1814–1883), 1863 m. sukilimo dalyvė
Ignotas Mauricijus Ščedrauskas (1815–1870), dailininkas
Antanas Juška (1819–1880), Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas
Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900), rašytojas
Borisas Šaskolskis (1843–1910), verslininkas
Natanas Cvi Finkelis (1849–1927), rabinas, mokytojas
Simonas Zalkindas (1861–1941), gydytojas
Maironis (1862–1932), XIX–XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų
Viktoras Estrovičius (1881–1941), architektas
Juozas Tallat-Kelpša (1889–1949), vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas
Alexander Sachs (1893–1973), ekonomistas, bankininkas
Karolis Požėla (1896–1926), revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“, dirbęs Raseiniuose partinį darbą 1919–1920 m.
Jekaterina Kniažeckaja (1900–1986), istorikė
Piotr Biegański (1905–1986), architektas
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu
George Kadish (1930–1997), fotografas
Eduardas Brazauskas (1922–1996), muzikantas, valtornistas
Viktoras Petkus (1928–2012), disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjas
Juozas Nekrošius (g. 1935), žurnalistas, poetas, politikas
Marcelijus Martinaitis (1936–2013), vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas
Gintautas Jurgis Česnys (1940–2009), Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
Nijolė Sabaitė (g. 1950), lengvaatletė, olimpinė vicečempionė
Eimuntas Nekrošius (1952–2018), lietuvių režisierius
Vladas Vitkauskas (g. 1953), pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Jka karatė, Taekwondo

Raseinių karatė klubas BUSHI-DO, įkurtas 1997 m. Klubo įkūrėjai: Edgaras Gabševičius ir Gediminas Jakubauskas.

Futbolas

Miestų partnerystė

Galerija

Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia, 1916 m.
Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930 m.
Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia tarpukariu.
Raseinių dominikonų vienuolynas po karo, apie 1946 m.
Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944 m.
Vasario 16-osios minėjimas Raseiniuose, 1928 m.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Россiены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl.
↑ Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 13
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=164298
↑ Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta
↑ Ar žinojote, kad dabartinis Maironio parkas įkurtas buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje?
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Raseiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 504
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ 1923 m. surašymo duomenys^{[neveikianti nuoroda]}
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Literatūra

Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 488 psl.
Raseiniams 750. – Vilnius: Atkula, 2003. – 1 apl. (12 lap.): iliustr.
Raseiniai. Nepriklausomybės paminklui „Žemaitis“ – 70 metų. – Vilnius: Atkula, 2004. – 28 p.

Nuorodos

Raseinių istorija Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
Raseiniai
Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Vikižodynas

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Россiены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl.

[3] Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 13

[4] ttps://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=164298

[5] Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta

[6] Ar žinojote, kad dabartinis Maironio parkas įkurtas buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje?

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[TLE-9] Raseiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 504

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[15] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[16] 1923 m. surašymo duomenys^{[neveikianti nuoroda]}

[17] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]