Pereiti prie turinio

Kirčiuotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kirčiuotėkirčiavimo paradigma. Lietuvių kalboje to paties linksniuojamo žodžio formose kirtis vienuose linksniuose gali būti kuriame nors kamieno skiemenyje, kituose – galūnėje. Šis vardažodžiams būdingas reiškinys paklūsta tam tikrai keturių kirčiavimo paradigmų sistemai. Žodžio kirčiuotė lemia ne tik tam tikrų žodžių linksnių kirčio vietą, bet ir priegaidę.

Žiūrint į lietuvių kalbos linksniuočių kirčiavimą ir iš įvairių kitų duomenų, atrodo, kad istoriškai buvo dvi pagrindinės linksniuojamų žodžių kirčiuotės – kamieninė ir galūninė. Kažkuriuo laiku tvirtagališkai kamiene kirčiuotų žodžių ir tų, kurių kirčiuotas buvo trumpas kamieno balsis, kirtis nušoko į tas galūnes, kurios buvo kirčiuotos (antru kirčiu viename žodyje) tvirtapradiškai (Sosiūro-Fortunatovo dėsnis). Taip atsirado dabartinė antroji linksniuojamų žodžių kirčiuotė. Trečiosios ir ketvirtosios linksniuojamų žodžių kirčiuočių žodžiai manomi istoriškai buvę visose formose kirčiuoti galūnėje.

II III IV
rankà
rañkos
rañkai
rañką
rankà
rañkoje
rañka
rañkā́


rañkā́n
rañká



rañkon
galvà
galvõs
gálvai
gálvą
gálva
galvojè
gálva



galvõn
vil̃kas
vil̃ko
vil̃kui
vil̃ką
vilkù
vilkè
vil̃ke

vilkā̃
vilkuõi

vilkúo
vilkén
geràsis
vilkop

vilkañ
gerúoju
anàs
anõ
anám
aną̃
anuõ
anamè
anàs
rañkos
rañkų
rañkoms
rankàs
rañkomis
rañkose



rañkā́s



rañkosna
gálvos
galvų̃
galvóms
gálvas
galvomìs
galvosè



galvósna
vilkaĩ
vilkų̃
vilkáms
vilkùs
vilkaĩs
vilkuosè



vilkúos



gerúosius
aniẽ
anų̃
aníems
anuõs
anaĩs
anuosè

Priebalsinio kamieno daiktavardžiai turbūt turėjo kilnojamą kirtį: šuo, šunes (šuns, šunies), šuni (šuniui, šuniai), šunį; daugiskaita: šunes (šunys), šunų ir t. t. Tai galbūt padarė įtakos buvusiems gale kirčiuotėms žodžiams ir, pvz., vietoje dgs. vard. *kalbõs, *dovanõs, *giminė̃s, *vagỹs, *sūnū̃s, galėjo būti pradėta tarti kaip dabar. Vienaskaitoje galūninio kirčiavimo žodžiai perėjo į kamieną pagal analogiją su pirmos kirčiuotės žodžiais: gálvai, gálvą pagal várnai, várną; mer̃gai, mer̃gą < rañkai, rañką; lángas, lángo, lángui, lángą < tárpas, tárpo, tárpui, tárpą; vãkaras, vãkaro, vãkarui, vãkarą < lãpas, lãpo, lãpui, lãpą.[1]

Tvirtapradės galūnės sutrumpėjo arba virto tvirtagalėmis. Tai rodo įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz., geró-ji : gerà, veiksmažodžių formos: renkúo-si : renkù, renkíe-si : renkì; tvirtagalių pavyzdžiai: dė̃s, duõs, jõs, nors dė́ti, dúoti, jóti.[1]

Kirčio atsiradimą tvirtapradėje galūnėje (vėliau tvirtapradės galūnės sutrumpėjo; Leskyno dėsnis) šiais laikais gerai iliustruoja vadinamasis priešpaskutinio skiemens dėsnis: jei minėtasis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, linksniai su trumposiomis galūnėmis kirčiuojami galūnėse, pvz., rankà, su vaikù, batè, ratùs. Jei priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis, buvusio šakninio kirčiavimo žodžio dabartinė trumpa galūnė lieka nekirčiuota, pvz., Láima, spìnta, kója; nešoka kirtis į trumpą galūnę ir kituose linksniuose: su kálnu, kálnus. Tad dviskiemenių žodžių kirčiuotės pasidalijusios žodžius taip: 1 ir 3 kirčiuotei priklauso tvirtapradžiai žodžiai, 2 ir 4 - tvirtagaliai arba trumpašakniai žodžiai. Ši taisyklė tinka ir tiems daugiaskiemeniams žodžiams, kurių kirtis yra priešpaskutiniame skiemenyje (plg. pagálba 1, universitètas 2, Kaišiadórys 3, monumentalùs 4)

Kiek sudėtingesnė yra daugiaskiemenių žodžių trečioji kirčiuotė. Jei kirtis linksniuojant šokinėja iš galūnės į tolesnį nei antrą nuo galo skiemenį, atskirai nurodoma to skiemens priegaidė, nes toks skiemuo nebūtinai bus tvirtapradis. Susitarta žodynuose tvirtapradę kamieno priegaidę žymėti indeksu a, tvirtagalę priegaidę ar trumpą skiemenį - indeksu b, pvz., paskaità 3b (galininkas pãskaitą). Nuo ketvirto skiemens žymimimas ir jo numeris, plg. vėliavnešỹs 34a (galininkas vė́liavnešį).
Atsižvelgdami į vartoseną, žodynų sudarytojai kai kurių žodžių nurodo kelis kirčiavimo variantus, plg. jaunavedỹs 3b, 34a (pirmuoju atveju galininkas kirčiuotinas jaunãvedį, antruoju - jáunavedį.

Atskirų kalbos dalių kirčiavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalbos daiktavardis yra kirčiuojamas viena iš keturių kirčiuočių. Kirčiuotes apibūdina kirčio vieta – pastovus ar kilnojamas; ir kirčio tipas antrame nuo galo skiemenyje – tvirtapradės priegaidės ar tvirtagalės priegaidės ir trumpo balsio kirtis. Vieta žodyje kirtis yra arba pastovus tame pat kamieno skiemenyje visiems linksniams (pirma kirčiuotė), arba dalyje linksnių vienu iš trijų būdų juda į galūnę. Žodyne kirčiuotės žymimos skaičiais – 1, 2, 3, 4. Trečiai kirčiuotei, jei žodis kirčiuotas trečiame nuo galo skiemenyje, dar raidėmis a, b pažymimas (pvz., 3a, 3b) kirčio tipas, o jei kirtis yra tolesniame nei trečias nuo galo skiemuo, prirašomas ir antras skaičius, pažymėti kelintas tas skiemuo yra (pvz., 34a, 34b). Toliau apibūdintos kirčiuotės, jų kirčiavimo būdingumai nurodyti ir toliau pateiktose lentelėse.

  1. Pirmą daiktavardžių kirčiavimo tipą sudaro daiktavardžiai kirčiuoti pastoviai antrame nuo galo skiemenyje (dviskiemeniams žodžiams, skaičiuojant nuo pradžios, tai pirmasis skiemuo) tvirtaprade priegaide dviskiemeniams ir daugiaskiemeniams žodžiams ir, daugiaskiemeniams, jei kirtis yra trečiame, ketvirtame ir t. t. nuo galo skiemenyje (dažniausiai tai būna pirmasis žodžio skiemuo) kirčio tipas yra bet kuris iš trijų.
  2. Antrą kirčiavimo tipą sudaro žodžiai, antrame nuo galo skiemenyje kirčiuoti tvirtagale priegaide arba trumpo garso kirčiu (kairiniu). Kirčio vieta keliuose linksniuose juda į galūnę.
  3. Trečią kirčiuotę sudaro žodžiai, kurių antras nuo galo skiemuo yra kirčiuotas tvirtaprade priegaide dviskiemeniams žodžiams ir menkam skaičiui daugiaskiemenių (šiek tiek vietų vardų), ir žodžiai, kurių trečias, ketvirtas ir t. t. nuo galo skiemuo (tai dažniausiai būna pirmasis žodžio skiemuo) kirčiuotas bet kurio tipo kirčiu. Kirčio vieta tam tikruose linksniuose yra galūnėse, tai dauguma daugiskaitos linksnių, panašiai kaip ir ketvirtoje kirčiuotėje ir skirtingai nuo pirmos ir antros. Jei priegaidė yra tvirtapradė, žodyne prie žodžio pažymėta 3a, 34a, (35a, 36a), ir jei tvirtagalė arba trumpo balsio kirtis, tai pažymėti – 3b, 34b, (35b, 36b). Skaičius trys reiškia kirčiuotę, raidė a tvirtapradę priegaidę, raidė b tvirtagalę priegaidę arba trumpo balsio kirtį. Jei kirtis yra tolesniame nei trečiasis skiemuo skiemenyje, tai prie trijų dar prirašomas kitas skaičius, pvz., 34b reiškia kad kirčiuotas yra ketvirtas nuo galo skiemuo ir kad kirtis yra arba tvirtagalės priegaidės arba trumpo balsio. Kai parašyta vien tik 3a arba 3b, tai yra aišku kad kirčiuotas trečias nuo galo skiemuo, nes antras šios kirčiuotės skiemuo kirčiuotas gali būti tiktai tvirtaprade priegaide, tada kirčiuotė žymima vien skaičiumi 3.
  4. Ketvirtą kirčiuotę sudaro žodžiai, kurių antras nuo galo skiemuo (daugiaskiemenių vos keli – du bendriniai daiktavardžiai – kapojai̇̃, pelėjai̇̃ ir keli vietų vardai) kirčiuotas tvirtagale priegaide arba trumpo balsio kirčiu ir kirčio vieta tam tikruose linksniuose yra gale, tarp jų – visi daugiskaitos linksniai, išskyrus kai kuriuos -a, -ė, -is (klm. -ies), -us tipo (vns. vardininko galūnės) žodžių linksnius.

Ryšys tarp kirčio tipo ir kirčiavimo tipo (tam tikrõs kirčio vietos linksniuose) žodžiuose kirčiuotuose antrame nuo galo skiemenyje:

  • Tvirtagalės priegaidės (|__̃|-|__|) arba trumpo balsio kirčio (|_̀|-|__|) antrame nuo galo skiemenyje (kamieno kirčiavimo atveju; kituose jų linksniuose kirtis yra galūnėje) žodžiai kirčiuojami antru ir ketvirtu kirčiavimo tipais.
  • Tvirtapradės priegaidės (|_́_|-|__|, |_̀_|-|__|) antrame nuo galo skiemenyje (pirmam kirčiavimo tipui kirtis būna pastovus kamiene, trečiam – kai kuriuose linksniuose juda į galūnę) žodžiai yra kirčiuojami pirma ir trečia kirčiuotėmis.

Kirčiuotės pasirinkimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturi kirčiavimo tipai, keturi žodžio linksnių formų kirčiavimo tam tikroje žodžio vietoje būdai, yra susiję su antro nuo galo skiemens priegaidėmis. Tiems žodžiams kurių kirtis kamieno kirčiavimo atveju yra antrame nuo galo skiemenyje, žinant kurios formos kirčiuotos tame skiemenyje, o kurios galūnėse, tampa žinoma ir kirčiuoto antro nuo galo skiemens priegaidė. Arba, šiems žodžiams, kurių kirtis kamieno kirčiavimo atveju yra antrame nuo galo skiemenyje, žinant šio skiemens priegaidę, bus aišku, kad tai arba I-III arba II-IV kirčiuotės. I nuo III ir II nuo IV kirčiavimo grupės atskiriamos pagal kirčio vietą tam tikruose linksniuose, matosi, kad III-IV kirčiuotės turi kirčiuotus daugumą arba visus daugiskaitos linksnius, I kirčiuotė nei vieno, o II vieną linksnį.

I ir III kirčiuočių daiktavardžiai kamieno kirčiavimo atveju kirčiuojami ir tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje, šio skiemens kirčio tipas būna bet kuris, šių žodžių kirčiuotė nustatoma pagal linksnių formų kirčio vietą (pirmos kirčiuotės kirtis visada tame pat skiemenyje, o trečios dauguma daugiskaitos linksnių kirčiuoti). Yra dar keli ketvirtos kirčiuotės daiktavardžiai, kurių kamieno kirčiavimo atveju kirčiuotas yra tolesnis nei antras skiemuo.

Didesnėje dalyje tarmių ir bendrinėje kalboje ilgų balsių (išskyrus ilgus a, e, kurie yra pailgėję po kirčiu ir visada tvirtagaliai, pvz., mẽtai, metùs), sutaptinių dvigarsių (uo, ie) ir dvigarsių, kurių pirmasis dėmuo nepailgėja (mišrieji u, i + l, m, n, r; dvibalsis ui; mišriuosiuose a, e + l, m, n, r pirmasis dėmuo pailgėja) priegaidės – tvirtapradė ir tvirtagalė – nėra skiriamos, todėl kirčiuojant, kai kamieno antro nuo galo skiemens kirčiavimo atveju šiame skiemenyje yra šie garsai, nebus įmanoma pasirinkti tarp I-III ir II-IV kirčiuočių, kas būtų įmanoma priegaides skiriant. Šiuo atveju kirčiuotės, kurių dauguma linksnių formų sutampa kirčio vieta, tai yra I su II ir III su IV, ima painiotis, susilieti, kai priegaidę skiriant, to neįvyksta. Keturių kirčiuočių kirčiavimo sistemos pamatai šiuo atveju yra sugriuvę.

Tarp I-II ir III-IV kirčiuočių
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtumas tarp dviejų – I-II ir III-IV – kirčiuočių grupių yra kirčio vieta linksniuose, o ne kirčio tipas, nes žodžiai kirčiuoti tvirtapradiškai yra ir pirmos ir trečios kirčiuotės, o žodžiai kirčiuoti tvirtagale priegaide arba kirčiu ant trumpo balsio yra ir antros ir ketvirtos kirčiuotės. Šie vienodo kirčio tipo žodžiai priklausantys minėtoms kirčiuotėms skiriami pagal kirčio vietą, kalbos naudotojams žinomą iš kalbinės patirties: trečios ir ketvirtos kirčiuočių žodžiai daugiskaitoje daugumai linksnių kirčiuoti galūnėje, o pirmos ir antros – ne (antros kirčiuotės vienintelis daugiskaitos linksnis kirčiuotas galūnėje yra galininkas). Kad žodis daugiskaitos formose daugumoje linksnių kirčiuotas arba galūnėje, arba kamiene, kalbos naudotojui turinčiam kalbinės patirties aišku beveik visada, pvz., žodžio indas (laikmuo) daugiskaitos vardininkas niekada nesakomas indai̇̃, taigi, iš šito aišku, kad šis žodis nėra trečios-ketvirtos kirčiuočių. Taip pat pasitaiko ir tokių žodžių, kurių kirčiavimas varijuoja, pvz., galima sakyti ir krė́slai (1) ir krėslai̇̃ (3), žodžio píenas daugiskaita píenai (1) tarmėse gali būti ir pienai̇̃ (3). Įtraukiant tarminius duomenis žodžiai dažnai turi ne vieną galimą kirčiavimo tipą, dažniausiai 1 ir 3, arba 2 ir 4 (atitinkant priegaides), pvz., rūgšti̇̀s (rū́gščiai) (3), rū́gštis (1). Bet yra ir iš skirtingų priegaidėmis tipų, pvz., vėžỹs (vė́žio, vė́žius) (3), vė́žis (vė́žio) (1), vėžỹs (vė̃žio, vėžiùs) (4). Skirtingų priegaidžių galbūt yra atsiradę ir dėl jų neskyrimo, pvz., žodis vėžỹs, vė́žiu, vė́žius (3) tarmėje kur priegaidės būtų neskiriamos galėtų būti sukirčiuotas vėžỹs, vėžiù, vėžiùs, ir tada pagal kirčio vietą (4 kirčiuotės) teoriškai išvedama, kad kamieno skiemens kirčiavimo atveju priegaidė turi būti tvirtagalė.

Tarp I ir II, III ir IV kirčiuočių
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtumas tarp I ir II, III ir IV kamieno kirčiavimo atveju antrame nuo galo skiemenyje kirčiuotų žodžių kirčiuočių yra kirčio tipas. Nekelia problemų trumpo kirčiuoto balsio skyrimas nuo tvirtagalės ir tvirtapradės priegaidžių, tačiau tiems kalbos naudotojams, kurie mišriųjų dvigarsių priegaidžių skirtingai neartikuliuoja, reikia žinoti, kad balsiai mišriuosiuose dvigarsiuose a, e, i, u + l, m, n, r ir dvibalsyje ui, yra šių dvigarsių, turinčių arba tvirtapradę arba tvirtagalę priegaidę, dalis. Taip pat lengva skirti au, ai, ei dvibalsių priegaides (pvz., laũkas ir jis, ji láukia). Be to, dar paprasta žinoti po kirčiu pailgėjusių a, e priegaidę – ji vien tik tvirtagalė: mẽtai (metùs), rãtas (ratè). Atvejais kur aišku kokia yra priegaidė, lengva pasirinkti ir kirčiuotę. Tačiau ne visų garsų priegaidės bendrinėje kalboje ir kai kuriose tarmėse yra skiriamos. Toks nepilnas įmanomumas žinoti kirčiuotę natūraliai, pagal priegaidę, yra esminė priežastis reiškinio, kad dalis bendrinės kalbos naudotojų neteisingai kirčiuoja ir tais atvejais, kai priegaidė yra aiški (o tarp I-II ir III-IV kirčiuočių lengva pasirinkti iš patirties) ir tiksli kirčiuotė gali būti lengvai nustatyta. Pvz., gali būti pasakoma: imk rãktus, uždaro dùris, nors šiuo atveju lengva žinoti, kad tai antros (rãktas – rãktai, rãktams – dgs. kirčiuota ne galūnėje; dgs. gal. raktùs) ir ketvirtos (dùrys, duri̇̀ms, duri̇̀s) kirčiuočių daiktavardžiai. Šitoks netaisyklingo kirčiavimo atvejis yra tiktai neatsižvelgimas į kirčiuotę ir aiški klaida, tačiau tuo pat metu jame esmingai svarbu ir tai, kad apskritai kalboje, daiktavardžių visumoje, kirčiuotės nurodomos kirčio vietos paisymo ne visada pakanka. Pvz., žodis sodas turi kirčiuotą „o“, o šis balsis kalboje gali būti ir tvirtapradis (ó) ir tvirtagalis (õ). Kad tai ne III-IV kirčiuotės žodis aišku iš to, kad formos sodai̇̃, sodáms būtų neįprastos. Tačiau renkantis tarp I-II kirčiuočių gali kilti problemų, nes kalbinė patirtis gali pateikti variantus so ir sode, sodùs ir sodus – netaisyklingi šiam žodžiui (ir kitais panašiais atvejais, pvz., imk raktus, uždaro duris) variantai naudojami dažnai arba net labai dažnai, todėl bendrinės kalbos naudotojui ištraukti informaciją apie kirčiuotę iš savo kalbinės patirties tokiais atvejais bus neįmanoma. Mažesnė dalis kalbos vartotojų tvirtapradį ir tvirtagalį balsį galbūt taria kažkuo skirtingai, tvirtapradei priegaidei būdinga didesnis įtemptumas, staigumas, o tvirtagalei įtemptumo nėra, būdingesnis tęsimas.

Garsuose, kurių priegaidės skiriamos, jos skiriamos ir tais atvejais kai pakeitus priegaidę naujos prasmės neatsirastų (pvz., lai̇̃ko ir beprasmis láiko). Skiriamąją prasmę priegaidė turi ten, kur skirtingos prasmės žodžių formos yra vienodos, pvz., áukštas (būdvardis) ir aũkštas (namo). Taip pat priegaides būtų galima tarti kažkiek skirtingai tokiais skirtingų prasmių atvejais kaip, pvz., sū́ris (valgis) ir sū̃ris (sūrumas), rūgšti̇̀s (naud. rū́gščiai) / rū́gštis (rūgštus dalykas) ir rū̃gštis (rūgštumas), bet turbūt nėra aišku kaip tai padaryti, nes bendrinėje kalboje tokie tvirtagaliai ar tvirtapradžiai balsiai dažniausiai turbūt tariami tiesiog ilgi ir kirčiuoti, sistemingas, visur išlaikomas kontrastas jiems neegzistuoja.

Priesagos, priešdėliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinoti priegaidę ir tuo pačiu kirčiuotę taip pat leidžia atsiminimas kokia priegaidė būdinga tam tikrai žodžio daliai, pvz., priesaga -uõlis, -ė yra tik tvirtagalės priegaidės, todėl aišku, kad žodžio kirčiuotė yra antra, ne pirma: jaunuõlis, jaunuoliù, jaunuoliùs. Kalboje pasakoma ir pagal pirmą (jaunuõliu, jaunuõlius), nes garso uo tvirtagalė ir tvirtapradė priegaidės daugelio neskiriamos, tokiu atveju žodis ir jo kirtis suprantama ne kaip jaunlis ar jaunúolis, o jaunuolis, ir kalbėtojas negali kirčio vietos rinktis natūraliai, o turi rinktis antriniu keliu – žinodamas kaip kirčiuoti tam tikrą priesagą, turėdamas taisyklingo kirčiavimo kalbinės patirties.

Kirčiavimo lentelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
I II III IV
sývas
sývo
sývui
sývą
sývu
sýve
sýve
ìrklas
ìrklo
ìrklui
ìrklą
ìrklu
ìrkle
ìrkle
sõdas
sõdo
sõdui
sõdą
so
so
sõde
mẽtas
mẽto
mẽtui
mẽtą
me
me
mẽte
iñdas
iñdo
iñdui
iñdą
in
in
iñde
stógas
stógo
stógui
stógą
stógu
sto
stóge
krėslas
krėslo
krėslui
krėslą
krėslu
krės
krėsle
strãzdas
strãzdo
strãzdui
strãzdą
straz
straz
strãzde
lẽdas
lẽdo
lẽdui
lẽdą
le
le
lẽde
sývai
sývų
sývams
sývus
sývais
sývuose
ìrklai
ìrklų
ìrklams
ìrklus
ìrklais
ìrkluose
sõdai
sõdų
sõdams
sodùs
sõdais
sõduose
mẽtai
mẽtų
mẽtams
metùs
mẽtais
mẽtuose
iñdai
iñdų
iñdams
indùs
iñdais
iñduose
stogaĩ
stogų̃
stogáms
stógus
stogaĩs
stoguosè
krėslaĩ
krėslų̃
krėsláms
krėslus
krėslaĩs
krėsluosè
strazdaĩ
strazdų̃
strazdáms
strazdùs
strazdaĩs
strazduosè
ledaĩ
ledų̃
ledáms
ledùs
ledaĩs
leduosè
 
Vardininkas
Kilmininkas
Naudininkas
Galininkas
Įnagininkas
Vietininkas
Šauksmininkas
Vardininkas
Kilmininkas
Naudininkas
Galininkas
Įnagininkas
Vietininkas
spùrga
spùrgos
spùrgai
spùrgą
spùrga
spùrgoje
spùrga
ran
rañkos
rañkai
rañką
ran
rañkoje
rañka
gal
galvõs
gálvai
gálvą
gálva
galvojè
gálva
dai
dainõs
daĩnai
daĩną
dai
dainojè
daĩna
spùrgos
spùrgų
spùrgoms
spùrgas
spùrgomis
spùrgose
rañkos
rañkų
rañkoms
rankàs
rañkomis
rañkose
gálvos
galvų̃
galvóms
gálvas
galvomìs
galvosè
daĩnos
dainų̃
dainóms
dainàs
dainomìs
dainosè
brólis
brólio
bróliui
brólį
bróliu
brólyje
bróli
mẽdis
mẽdžio
mẽdžiui
mẽdį
medžiù
mẽdyje
mẽdi
arklỹs
árklio
árkliui
árklį
árkliu
arklyjè
arklỹ
vélnias
vélnio
vélniui
vélnią
vélniu
velnyjè
vélniau
kepsnỹs
kẽpsnio
kẽpsniui
kẽpsnį
kepsniù
kepsnyjè
kepsnỹ
kẽlias
kẽlio
kẽliui
kẽlią
keliù
kelyjè
kelỹ
bróliai
brólių
bróliams
brólius
bróliais
bróliuose
mẽdžiai
mẽdžių
mẽdžiams
medžiùs
mẽdžiais
mẽdžiuose
arkliaĩ
arklių̃
arkliáms
árklius
arkliaĩs
arkliuosè
velniaĩ
velnių̃
velniáms
vélnius
velniaĩs
velniuosè
kepsniaĩ
kepsnių̃
kepsniáms
kepsniùs
kepsniaĩs
kepsniuosè
keliaĩ
kelių̃
keliáms
keliùs
keliaĩs
keliuosè


dróbė
dróbės
dróbei
dróbę
dróbe
dróbėje
dróbe
brãškė
brãškės
brãškei
brãškę
braš
brãškėje
brãške
varš
varškės
várškei
várškę
várške
varškėjè
várške
erd
erdvės
erdvei
erdvę
erd
erdvėjè
erdve
dróbės
dróbių
dróbėms
dróbes
dróbėmis
dróbėse
brãškės
brãškių
brãškėms
braškès
brãškėmis
brãškėse
várškės
varškių̃
varškė́ms
várškes
varškėmìs
varškėsè
erdvės
erdvių̃
erdvė́ms
erdvès
erdvėmìs
erdvėsè
tóšis
tóšies
tóšiai
tóšį
tóšimi
tóšyje
tóšie
slìstis
slìsties
slìsčiai
slìstį
slìstimi
slìstyje
slìstie
širdìs
širdiẽs
šìrdžiai
šìrdį
širdimì
širdyjè
širdie
naktìs
naktiẽs
nãkčiai
nãktį
naktimì
naktyjè
naktiẽ
šuõ
šuñs
šùniui
šùnį
šunimì
šunyjè
šuniẽ
tóšys
tóšių
tóšims
tóšis
tóšimis
tóšyse
slìstys
slìsčių
slìstims
slistìs
slìstimis
slìstyse
šìrdys
širdžių̃
širdìms
šìrdis
širdimìs
širdysè
nãktys
naktų̃
naktìms
naktìs
naktimìs
naktysè
šùnys
šunų̃
šunìms
šunìs
šunimìs
šunysè


ámžius
ámžiaus
ámžiui
ámžių
ámžiumi
ámžiuje
ámžiau
tur̃gus
tur̃gaus
tur̃gui
tur̃gų
tur̃gumi
tur̃guje
tur̃gau
sõdžius
sõdžiaus
sõdžiui
sõdžių
sõdžiumi
sõdžiuje
sõdžiau
nùs
naũs
sūnui
sūnų
numì
nujè
naũ
viršùs
viršaũs
viršui
viršų
viršumì
viršujè
viršaũ
ámžiai
ámžių
ámžiams
ámžius
ámžiais
ámžiuose
tur̃gūs
tur̃gų
tur̃gums
turgùs
tur̃gumis
tur̃guose
sõdžiai
sõdžių
sõdžiams
sodžiùs
sõdžiais
sõdžiuose
sūnūs

nùms
sūnus
numìs
nuosè
viršūs
viršų
viršùms
viršùs
viršumìs
viršuosè


II
dalỹkas
dalỹko
dalỹkui
dalỹką
daly
daly
dalỹke
vainas
vaikìno
vaikìnui
vaikìną
vaiki
vaiki
vaikìne
mergi
mernos
mergìnai
mergìną
mergi
mergìnoje
mergìna
sveika
sveikãtos
sveikãtą
sveikãtai
sveika
sveikãtoje
sveikãta
balañdis
balañdžio
balañdžiui
balañdį
balandžiù
balañdyje
balañdis
jaunuõlis
jaunuõlio
jaunuõliui
jaunuõlį
jaunuoliù
jaunuõlyje
jaunuõli
jaunuõlė
jaunuõlės
jaunuõlei
jaunuõlę
jaunuo
jaunuõlėje
jaunuõle
kepùrė
kepùrės
kepùrei
kepùrę
kepu
kepùrėje
kepùre
pavõjus
pavõjaus
pavõjui
pavõjų
pavõjumi
pavõjuose
pavõjai
dalỹkai
dalỹkų
dalỹkams
dalykùs
dalỹkais
dalỹkuose
vaikìnai
vaikìnų
vaikìnams
vaikinùs
vaikìnais
vaikìnuose
mergìnos
mergìnų
mergìnoms
merginàs
mergìnomis
mergìnose
sveikãtos
sveikãtų
sveikãtoms
sveikatàs
sveikãtomis
sveikãtose
balañdžiai
balañdžių
balañdžiams
balandžiùs
balañdžiais
balañdžiuose
jaunuõliai
jaunuõlių
jaunuõliams
jaunuoliùs
jaunuõliais
jaunuõliuose
jaunuõlės
jaunuõlių
jaunuõlėms
jaunuolès
jaunuõlėmis
jaunuõlėse
kepùrės
kepùrių
kepùrėms
kepurès
kepùrėmis
kepùrėse
pavõjai
pavõjų
pavõjams
pavojùs
pavõjais
pavõjuose


III
víesulas
víesulo
víesului
víesulą
víesulu
viesu
víesule
pãdaras
pãdaro
pãdarui
pãdarą
pãdaru
pada
pãdare
kìbiras
kìbiro
kìbirui
kìbirą
kìbiru
kibi
kìbire
gniùtulas
gniùtulo
gniùtului
gniùtulą
gniùtulu
gniutu
gniùtule
gyvulỹs
gývulio
gývuliui
gývulį
gývuliu
gyvulyjè
gyvulỹ
auksakalỹs
áuksakalio
áuksakaliui
áuksakalį
áuksakaliu
auksakalyjè
auksakalỹ
švyturỹs
švỹturio
švỹturiui
švỹturį
švỹturiu
švyturyjè
švyturỹ
vyndarỹs
vỹndario
vỹndariui
vỹndarį
vỹndariu
vyndaryjè
vyndarỹ
rutulỹs
rùtulio
rùtuliui
rùtulį
rùtuliu
rutulyjè
rutulỹ
viesulaĩ
viesu
viesuláms
víesulus
viesulaĩs
viesuluosè
padaraĩ
pada
padaráms
pãdarus
padaraĩs
padaruosè
kibiraĩ
kibirų̃
kibiráms
kìbirus
kibiraĩs
kibiruosè
gniutulaĩ
gniutulų̃
gniutuláms
gniùtulus
gniutulaĩs
gniutuluosè
gyvuliaĩ
gyvulių̃
gyvuliáms
gỹvulius
gyvuliaĩs
gyvuliuosè
auksakaliaĩ
auksakalių̃
auksakaliáms
áuksakalius
auksakaliaĩs
auksakaliuosè
švyturiaĩ
švyturių̃
švyturiáms
švỹturius
švyturiaĩs
švyturiuosè
vyndariaĩ
vyndarių̃
vyndariáms
vỹndarius
vyndariaĩs
vyndariuosè
rutuliaĩ
rutulių̃
rutuliáms
rùtulius
rutuliaĩs
rutuliuosè


III
aukštu
aukštumõs
áukštumai
áukštumą
áukštuma
aukštumojè
áukštuma
dyku
dykumõs
dỹkumai
dỹkumą
dỹkuma
dykumojè
dỹkuma
pakar
pakarpõs
pãkarpai
pãkarpą
pãkarpa
pakarpojè
pãkarpa
iškilu
iškilumõs
ìškilumai
ìškilumą
ìškiluma
iškilumojè
ìškiluma
auksaka
auksakalės
áuksakalei
áuksakalę
áuksakale
auksakalėjè
áuksakale
vynda
vyndarės
vỹndarei
vỹndarę
vỹndare
vyndarėjè
vỹndare
áukštumos
aukštumų̃
aukštumóms
áukštumas
aukštumomìs
aukštumosè
dỹkumos
dykumų̃
dykumóms
dỹkumas
dykumomìs
dykumosè
pãkarpos
pakar
pakarpóms
pãkarpas
pakarpomìs
pakarposè
ìškilumos
iškilumų̃
iškilumóms
ìškilumas
iškilumomìs
iškilumosè
áuksakalės
auksakalių̃
auksakalė́ms
áuksakales
auksakalėmìs
auksakalėsè
vỹndarės
vyndarių̃
vyndarė́ms
vỹndares
vyndarėmìs
vyndarėsè


III
obelìs
obeliẽs
óbeliai
óbelį
obelimì
obelyjè
obeliẽ
patirtìs
patirtiẽs
pãtirčiai
pãtirtį
patirtimì
patirtyjè
patirtiẽ
kibirkštìs
kibirkštiẽs
kìbirkščiai
kìbirkštį
kibirkštimì
kibirkštyjè
kibirkštiẽ
vanduõ
vandeñs
vándenį
vándeniu
vandenimì
vandenyjè
vandeniẽ
akmuõ
akmeñs
ãkmeniui
ãkmenį
akmenimì
akmenyjè
akmeniẽ
óbelys
obelų̃
obelìms
óbelis
obelimìs
obelysè
pãtirtys
patirčių̃
patirtìms
pãtirtis
patirtimìs
patirtysè
kìbirkštys
kibirkščių̃
kibirkštìms
kìbirkštis
kibirkštimìs
kibirkštysè
vándenys
vandenų̃
vandenìms
vándenis
vandenimìs
vandenysè
ãkmenys
akmenų̃
akmenìms
ãkmenis
akmenimìs
akmenysè


I
daržóvė
daržóvės
daržóvei
daržóvę
daržóve
daržóvėje
daržóve
šešė́lis
šešė́lio
šešė́liui
šešė́lį
šešė́liu
šešė́lyje
šešė́li
pavãsaris
pavãsario
pavãsariui
pavãsarį
pavãsariu
pavãsaryje
pavãsari
vãsara
vãsaros
vãsarai
vãsarą
vãsara
vãsaroje
vãsara
liùdytojas
liùdytojo
liùdytojui
liùdytoją
liùdytoju
liùdytojuje
liùdytojau
sánkaba
sánkabos
sánkabai
sánkabą
sánkaba
sánkaboje
sánkaba
daržóvės
daržóvėms
daržóvių
daržóvėms
daržóves
daržóvėse
šešė́liai
šešė́lių
šešė́liams
šešė́lius
šešė́liais
šešė́liuose
pavãsariai
pavãsarių
pavãsariams
pavãsarius
pavãsariais
pavãsariuose
vãsaros
vãsarų
vãsaroms
vãsaras
vãsaromis
vãsarose
liùdytoja
liùdytojų
liùdytojams
liùdytojus
liùdytojais
liùdytojuose
sánkabos
sánkabų
sánkaboms
sánkabas
sánkabomis
sánkabose
  1. 1,0 1,1 Laigonaitė, Adelė (1959), Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius, p. 14