Rūdiškės
- Kitos reikšmės – Rūdiškės (reikšmės).
Rūdiškės | ||
---|---|---|
Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Trakų rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 1 943 | |
Plotas | 4,12 km² | |
Tankumas | 472 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-21016 | |
Vikiteka | Rūdiškės | |
lenk. Rudziszki |
Rūdiškės – miestas Trakų rajono savivaldybėje, 15 km į pietus nuo Trakų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia Rūdiškių gimnazija, pirminės sveikatos priežiūros centras, paštas, Rūdiškių geležinkelio stotis, lopšelis‑darželis, amatų mokykla, vaikų muzikos mokykla, kultūros centras, biblioteka.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad seniau gyvenvietės apylinkėse buvo lydoma balų rūda, todėl ji ir pavadinta Rūdiškėmis. Tačiau kalbininkai spėja, kad miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Rūdys (ar Rūdis, Rūdė), pridedant priesagą -iškės.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas išsidėstęs prie Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio, didžioji jo dalis yra į vakarus nuo geležinkelio. Istorinis miesto centras yra ties Rūdiškių bažnyčia ir geležinkelio stotimi. Pagrindinė Trakų gatvė eina nuo šiaurės link pietryčių ir už miesto tampa Onuškio gatve ( 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus ). Rūdiškių miesto teritorijoje yra trys buvę kaimai – Gudiškės pietuose, Songailiškės pietvakariuose ir Ulkiškės šiaurės vakaruose. Miesto vakarinėje dalyje driekiasi nedidelis Rūdiškių miškas, apylinkėse plyti Rūdiškių miškai, kurie miestą supa iš šiaurinės ir pietrytinės pusės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūdiškių kaimas minimas nuo 1774 m., kai jame buvo pastatyta bažnyčia. 1792 m. Rūdiškėse buvo 3 namai, kuriuose galėjo gyventi 15-20 žmonių. Pradžioje miestelyje gyveno viso 3 žydai. 1866 metais kaime buvo tik keturios sodybos su 23 gyventojais ir dvi smuklės, su 7 žydais. 1864 m. vasario 15 d. atidaryta Rūdiškių geležinkelio stotis. Geležinkelio stotis buvo naudinga bei patogi kelionėms, susisiekimui tarp miestų žmonėms iš aplinkinių kaimų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, prasidėjo trėmimai į Sibirą: iš Rūdiškių buvo ištremta daugybė žmonių.[3]
XIX a. Rūdiškės buvo kaimas Trakų apskrities Tarpupio valsčiuje.[4] Čia gyveno daug žydų, čia buvo Rūdiškių sinagoga. Kaimas didėjo ir 1891 metais Rūdiškės apėmė 101 kaimą ir pakilo iki miestelio rango. Pirmoji mokykla Rūdiškėse įkurta 1896 metais. 1916 m. miestelyje buvo įsteigta žydų biblioteka.[5]
1940 m. įkurta biblioteka. Išsiplėtojus medžio apdirbimo pramonei, 1958 m. gegužės 15 d. Rūdiškės tapo miesto tipo gyvenviete.
2010 m. patvirtintas Rūdiškių herbas, kuris simbolizuoja miestą supančią gamtą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Tarpupio valsčius | Trakų apskritis |
1919–1922 m. | Rūdiškių valsčiaus centras | |
1923–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
1939–1940 m. | Valkininkų apskritis | |
1940–1950 m. | Trakų apskritis | |
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Rūdiškių apylinkės centras |
Trakų rajonas |
1995– | Rūdiškių seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė |
Architektūra ir lankytinos vietos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelis prie Vilniaus–Gardino geležinkelio pradėjo augti XIX a. Tada ir susiformavo gyvenvietės schema linijinis planas su keturkampe aikšte viduryje. Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia įkurta XVIII a. Dabartinė mūrinė pastatyta 1932 m., remontuota 1980 m. pastebima šiek tiek romantiško ir gotikos stiliaus savybių. Geležinkelio stoties senasis pastatas ir vandens bokštas yra Rūdiškių miesto architektūros paveldas.[6] Rūdiškėse yra išlikusių nemažai medinių namų. Lankytinos vietos:[7]
- Pirmųjų Rūdiškių geležinkelio tarnautojų namas,
- Vandens bokštas,
- Rūdiškių geležinkelio stotis,
- Rampa,
- Radunskių arbatinė,
- Pirmasis mūrinis namas,
- Sinagogos vieta,
- Puckarniko namas.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1905 m.[8] | 1931 m.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1981 m.[12] | 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
398 | 1 232 | 2 038 | 2 249 | 2 400 | 2 300 | 2 489 | 2 559 | 2 236 | ||
2020 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | - | - | - | - | ||
2 007 | 1 985 | - | - | - | - | - | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. gyveno 2 300 žmonės:[17]
|
2001 m. gyveno 2 559 žmonės:[18]
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Evelina Sašenko (1987–), Eurovizijos (2011) dainininkė, gimusi Rūdiškėse
- Valerijus Filonovas (1963–2010) žinomas muzikos pedagogas, pučiamųjų instrumentų orkestrų vadovas, švenčių meno vadovas ir dirigentas, mokytojas ekspertas.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rūdiškių gimnazija
- Lopšelis-darželis
- Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“
- Rūdiškių muzikos mokykla [19]
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 2003 m. pabaigos Rūdiškių miestą atstovavo „Vėtros“ futbolo komanda, tais metais laimėjusi šalies pirmenybių bronzą ir pasiekusi taurės turnyro finalą. Dabar mieste žaidžia FK Rūdiškės futbolo komanda.
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 184
- ↑ N. Latvytė-Gustaitienė (2002), Holokaustas Trakų apskrityje, 41 psl.
- ↑ Rudziszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 952 psl. (lenk.)
- ↑ Rūdiškių seniūnija (2007), Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams
- ↑ Semaška (2006), Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą, 449–450 psl.
- ↑ Semaška (2006), Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Rūdiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 109 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Rūdiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 515 psl.
- ↑ Rūdiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 578
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ http://rudiskiumm.lt/ Archyvuota kopija 2021-12-17 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miesto tinklalapis Archyvuota kopija 2021-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- Rūdiškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 458 psl.
|