Pereiti prie turinio

Raseiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°22′41″š. pl. 23°07′01″r. ilg. / 55.378°š. pl. 23.117°r. ilg. / 55.378; 23.117 (Raseiniai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Pofka (aptarimas | indėlis)
1 127 keitimai
→Galerija: pridėjau 1916 m. fotografiją
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
 
(nerodoma 43 tarpinės versijos, sukurtos 24 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{city/Lietuvos miestas
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|paveikslelis = Raseiniu savivaldybe 2009.jpg
|paveikslelis = Zemaitis monument, Raseiniai 10 July 2022.jpg
|paveikslėlio tekstas = Raseinių savivaldybė
|paveikslėlio tekstas = Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ centrinėje miesto aikštėje
|herbas = Raseiniai COA.svg
|herbas = Raseiniai COA.svg
|vėliava =
|vėliava = Flag of Raseinių.jpg
|lat = 55.378
|PL=55|PM=22|PS=50|IL=23|IM=7|IS=10
|long = 23.117
|apskritis = Kauno
|apskritis = Kauno
|savivaldybė = Raseinių rajono
|savivaldybė = Raseinių rajono
⚫
|gyventojumetai = 2023
|įkurtas =
|gyventoju = 9763
|vadovas = [[Andrius Bautronis]]
⚫
|plotas = 8.5
⚫
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 9686
⚫
|plotas =8.5
|altitudė = 125
|pastokodas = LT-60001
|pastokodas = LT-60001
⚫
|kirč = {{Vietovardis|k=1|Raséiniai|Raséinių|Raséiniams|Raséinius|Raséiniais|Raséiniuose|š=2002}}
|tinklalapis =
⚫
|istpav = {{pl|Rosienie, Rossienie}}, {{ru|Россiены}}<ref name="ESBE">{{ESBE|27|088/88470|Россiены|117}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|324|Россiены}}</ref>
|vikiteka = Category:Raseiniai
|vikiteka = Category:Raseiniai
|globejas =
⚫
|kirč = {{vietovardis1|Raséiniai|Raséinių|Raséiniams|Raséinius|Raséiniais|Raséiniuose}}
|istpav =
⚫
* {{pl|Rosienie, Rossienie}}, {{ru|Россiены}}<ref name="ESBE">{{ESBE|27|088/88470|Россiены|117}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|324|Россiены}}</ref>
}}
}}
⚫
[[Vaizdas:Vkraina-Cosaques-Okraina.png|thumb|260px| Italo Vinčenso Marijos Koroneli<!-- [[:it:Vincenzo Maria Coronelli]] --> 1690 m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas šiuolaikinės Lietuvos miestas – Raseiniai]]


'''Raseiniai''' – miestas vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], 76 km į šiaurės vakarus nuo [[Kaunas|Kauno]], [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] pietrytinėse priekalnėse, prie [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]]. [[Raseinių rajono savivaldybė]]s centras. [[Raseinių miesto seniūnija]], yra [[Raseinių seniūnija|apylinkės seniūnijos]] centras, [[Dubysos RP|Dubysos regioninio parko]] direkcija.
'''Raseiniai''' – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], 76 km į šiaurės vakarus nuo [[Kaunas|Kauno]], [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] pietrytinėse priekalnėse, prie [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]]. [[Raseinių rajono savivaldybė]]s centras. [[Raseinių miesto seniūnija]], yra [[Raseinių seniūnija|apylinkės seniūnijos]] centras, [[Dubysos RP|Dubysos regioninio parko]] direkcija.


Yra [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1663]] m., išplėsta [[1783]] m.), buvęs [[dominikonai|dominikonų]] vienuolynas, [[Raseinių Švč. Trejybės cerkvė|stačiatikių cerkvė]] (pastatyta [[1870]] m.), kultūros centras, krašto istorijos muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka [[Raseika|Raseikos]] upelis.
Yra [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1663]] m., išplėsta [[1783]] m.), buvęs [[dominikonai|dominikonų]] vienuolynas, [[Raseinių Švč. Trejybės cerkvė|stačiatikių cerkvė]] (pastatyta [[1870]] m.), kultūros centras, krašto istorijos muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka [[Raseika|Raseikos]] upelis.


Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas [[1933]]–[[1934]] m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius [[Vincas Grybas]]; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės).
Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas [[1933]]–[[1934]] m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius [[Vincas Grybas]]; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės). Šalia auga per paminklo atidengimo iškilmes Prezidento A. Smetonos pasodintas ąžuolas.


⚫
[[Vaizdas:Raseiniu tvankinys 2010.jpg|thumb|left|[[Raseinių bažnyčia]]]]
Šiuo metu Raseiniuose veikia turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“

== Etimologija ==
⚫
[[Vaizdas:Raseinių miesto riboženklis.jpg|miniatiūra|left|Raseinių riboženklis (nuo Ariogalos pusės)]]

Labiausiai tikėtina, kad ''Raseinių'' vietovardis sietinas su per Raseinių miestą tekančio [[Raseika|Raseikos]] upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra ''[[Rasupis]]''. Nors tai yra hipotetinė versija, tačiau ji laikoma labiausiai tikėtina.<ref>{{Vanagas 2004|174–176}}</ref> Pagal šią versiją, Raseiniai yra [[vandenvardinis vietovardis]]. Upelis teka pietvakariniame miesto pakraštyje.

⚫
Pasak dalies kalbininkų, ''Raseinių'' vietovardis (Mindaugo [[1253]] m. akte ''Rasseyne'') tikriausiai yra susijęs su šaknimi ''ras-'', kuri kildinama iš {{lt|rasa}}, ''rasoti'' – „kristi, trauktis, dėtis [[rasa]]i“, ''rasenti'' – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę [[Kėdainiai|''Kėdainių'']] vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio ''Raseinis'', tačiau tokia ar panaši lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

[[Liaudies etimologija]] pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena ištekėjusi už Telšio – ten dabar [[Telšiai]], kita už Šiaulio – ten [[Šiauliai]], o jauniausioji ir gražiausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netekėjusi. Jaunikaičiai iš visų kampelių jodavo pas ją su piršliais ir sakydavo: „''Rasit'' eis už manęs“. Taip ir atsiradęs vietovardis.<ref>{{153 mst|200}}</ref>


== Istorija ==
== Istorija ==
⚫
[[Vaizdas:Vkraina-Cosaques-Okraina.png|thumb|Italo Vinčenco Marijos Koronelio [[1690]] m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas dabartinės Lietuvos miestas – Raseiniai]]
⚫
Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) [[Žemaitija|žemaičių genties]] teritorijoje.

⚫
Raseiniai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) [[Žemaitija|žemaičių genties]] teritorijoje.


Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo [[1253]] m., kai [[Mindaugas]], atsilygindamas [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]] už Lietuvos [[1249]]–[[1253]] m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas [[1254]] m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.
Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo [[1253]] m., kai [[Mindaugas]], atsilygindamas [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]] už Lietuvos [[1249]]–[[1253]] m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas [[1254]] m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.
Eilutė 38: Eilutė 44:
[[1416]]–[[1421]] m. Raseiniuose pastatyta pirmoji [[Raseinių bažnyčia]], XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos [[1792]] m.). XV–XVIII a. miestas buvo [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]] administracinis centras; čia būdavo renkami [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnai]], Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat [[ATR]] Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.
[[1416]]–[[1421]] m. Raseiniuose pastatyta pirmoji [[Raseinių bažnyčia]], XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos [[1792]] m.). XV–XVIII a. miestas buvo [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]] administracinis centras; čia būdavo renkami [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnai]], Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat [[ATR]] Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.


Nuo [[1742]] m. prie [[pijorai|pijorų]] vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. [[1831]] m. [[kovo 26]] d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią.
Nuo [[1742]] m. prie [[pijorai|pijorų]] vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. [[1831]] m. [[kovo 26]] d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. XIX a. Raseiniai – apskrities centras Kauno gubernijoje.<ref>{{SGKP|9|770|Rossienie}}</ref>


[[Lietuvos Taryba|Lietuvos Valstybės Tarybai]] [[1918]] m. [[lapkričio 12]] d. paskelbus kreipimasi į krašto visuomenę, kviečiant organizuoti vietos savivaldą, [[1918]] m. [[lapkričio 13]] d. Raseinių gyventojų susirinkime atviru balsavimu išrinktas 17 narių Raseinių miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo išrinktas iš [[Rusija|Rusijos]] grižęs banko tarnautojas [[Viktoras Kuraitis]].<ref>''Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m.'' Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 13</ref>
[[Lietuvos Taryba|Lietuvos Valstybės Tarybai]] [[1918]] m. [[lapkričio 12]] d. paskelbus kreipimasi į krašto visuomenę, kviečiant organizuoti vietos savivaldą, [[1918]] m. [[lapkričio 13]] d. Raseinių gyventojų susirinkime atviru balsavimu išrinktas 17 narių Raseinių miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo išrinktas iš [[Rusija|Rusijos]] grižęs banko tarnautojas [[Viktoras Kuraitis]].<ref>''Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m.'' Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 13</ref>


[[1930]]–[[1940]] m. veikė [[Raseinių kalėjimas|Raseinių politinių kalinių kalėjimas]]. [[1932]] m. suteiktos II eilės miesto teisės. [[1941]] m. [[birželio 23]]-[[birželio 27|27]] d. prie miesto įvyko [[Raseinių mūšis]], kuriame dalyvavo apie 1000 tankų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, [[1944]] m. [[spalio 7]] d.{{faktas}} čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.
[[1930]]–[[1940]] m. veikė [[Raseinių kalėjimas|Raseinių politinių kalinių kalėjimas]]. [[1932]] m. suteiktos II eilės miesto teisės. [[1934]] m. pastatyti [[Raseinių banko rūmai]]. [[1941]] m. [[birželio 23]]–[[birželio 27|27]] d. prie miesto įvyko [[Raseinių mūšis]], kuriame dalyvavo apie 1000 tankų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, [[1944]] m. [[spalio 7]] d.{{faktas}} čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.


[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1953]] m. sovietų nugriauta [[Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia]]. Sovietmečiu veikė [[AB Šatrija|„Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas]], sviesto gamykla.
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1953]] m. sovietų nugriauta [[Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia]]. Sovietmečiu veikė [[AB Šatrija|„Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas]], sviesto gamykla.


⚫
[[2002]] m. patvirtintas dabartinis [[Raseinių herbas]]. [[2012]] m. [[spalio 6]] d. miesto centre esančiam parkui po renovacijos buvo suteiktas [[Maironis|Maironio]] vardas. Parke atidengtas [[Tadas Gutauskas|Tado Gutausko]] sukurtas paminklas [[Maironis|Maironiui]].<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/10/19/fondasa_05.html Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180304172335/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/10/19/fondasa_05.html |date=2018-03-04 }}</ref> [[2015]] m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulptūra „Lūšis“.<ref>[http://raseiniaitv.lt/ar-zinojote-kad-dabartinis-maironio-parkas-ikurtas-buvusio-pijoru-vienuolyno-ir-baznycios-vietoje/ Ar žinojote, kad dabartinis Maironio parkas įkurtas buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje?]</ref>
[[2002]] m. patvirtintas dabartinis [[Raseinių herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=164298</ref>

⚫
[[2012]] m. [[spalio 6]] d. miesto centre esančiam parkui po renovacijos buvo suteiktas [[Maironis|Maironio]] vardas. Parke atidengtas [[Tadas Gutauskas|Tado Gutausko]] sukurtas paminklas [[Maironis|Maironiui]].<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/10/19/fondasa_05.html Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta]</ref> [[2015]] m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulptūra „Lūšis“.<ref>[http://raseiniaitv.lt/ar-zinojote-kad-dabartinis-maironio-parkas-ikurtas-buvusio-pijoru-vienuolyno-ir-baznycios-vietoje/ Ar žinojote, kad dabartinis Maironio parkas įkurtas buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje?]</ref>


[[2018]] m. atnaujintas [[Magdės šulinys]], siejamas su populiaria miesto legenda.
[[2016]] m. pastatyta nauja [[Raseinių autobusų stotis]]. [[2018]] m. atnaujintas [[Magdės šulinys]], siejamas su populiaria miesto legenda.


{{adm2|4}}
{{adm2|4}}
{{admr|XIII a. vidurys – XV a.|r2=3|[[Raseinių valsčius|Raseinių valsčiaus]] centras|}}
{{admr|XIII a. vidurys – XV a.|r2=3|[[Raseinių valsčius|Raseinių valsčiaus]] centras|}}
{{admr|XVI a.|–|[[Žemaitijos seniūnija]]}}
{{admr|XVI a.|–|[[Žemaitijos seniūnija]]}}
{{admr|XVII a. pradžia – [[1764]] m.|–|r3=4|[[Žemaitijos seniūnija|Žemaitijos seniūnijos]] centras}}
{{admr|XVII a. pradžia – [[1764]] m.|–|r3=4|[[Žemaitijos seniūnija|Žemaitijos seniūnijos]] centras}}
{{admr|[[1764]]–[[1792]] m.|?|[[Raseinių reparticija|Raseinių reparticijos]] centras}}
{{admr|[[1764]]–[[1792]] m.|?|[[Raseinių reparticija|Raseinių reparticijos]] centras}}
{{admr|[[1793]] m.|?|[[Raseinių žemė]]s centras}}
{{admr|[[1793]] m.|?|[[Raseinių žemė]]s centras}}
{{admr|[[1794]]–[[1795]] m.|?|[[Raseinių reparticija|Raseinių reparticijos]] centras}}
{{admr|[[1794]]–[[1795]] m.|?|[[Raseinių reparticija|Raseinių reparticijos]] centras}}
{{admr|1795–[[1796]] m.|?|r3=6|[[Raseinių apskritis|Raseinių apskrities]] centras|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|[[1795]]–[[1796]] m.|?|r3=6|[[Raseinių apskritis|Raseinių apskrities]] centras|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|1796–[[1801]] m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}}
{{admr|[[1796]]–[[1801]] m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}}
{{admr|1801–[[1842]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|[[1801]]–[[1843]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|1842–[[1915]] m.|?|[[Kauno gubernija]]}}
{{admr|[[1843]]–[[1915]] m.|?|[[Kauno gubernija]]}}
{{admr|1915–[[1918]] m.|?|[[Oberostas]]}}
{{admr|[[1915]]–[[1918]] m.|?|[[Oberostas]]}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Raseinių valsčius|Raseinių valsčiaus]] centras}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Raseinių valsčius|Raseinių valsčiaus]] centras}}
{{admr|1950–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Raseinių apylinkė]]s centras|r3=2|[[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Raseinių apylinkė]]s centras|r3=2|[[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|1953–[[1995]] m.|}}
{{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}}
{{admr|nuo 1995 m.|[[Raseinių miesto seniūnija]], [[Raseinių seniūnija|Raseinių seniūnijos]] centras|[[Raseinių rajono savivaldybė]]s centras|[[Kauno apskritis]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Raseinių miesto seniūnija]], [[Raseinių seniūnija|Raseinių seniūnijos]] centras|[[Raseinių rajono savivaldybė]]s centras|[[Kauno apskritis]]}}
⚫
|}
{{adme}}

=== Pavadinimo kilmė ===
⚫
Pasak dalies kalbininkų, ''Raseinių'' [[vietovardis]] (Mindaugo [[1253]] m. akte ''Rasseyne'') tikriausiai yra susijęs su šaknimi ''ras-'', kuri kildinama iš {{lt|rasa}}, ''rasoti'' – „kristi, trauktis, dėtis [[rasa]]i“, ''rasenti'' – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę [[Kėdainiai|''Kėdainių'']] vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio ''Raseinis'', tačiau tokia ar pan. lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Kita ''Raseinių'' vietovardžio kilmės versija šį miestavardį sieja su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra ''[[Rasupis]]''.
⚫
[[Vaizdas:Raseiniai, ženklas.JPG|miniatiūra|250px|right|Raseinių riboženklis (nuo Ariogalos pusės)]]


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Eilutė 96: Eilutė 94:
|2017|10256
|2017|10256
|2020|9700
|2020|9700
|36=9865|2021}}
⚫
}}


=== Tautinė sudėtis ===
=== Tautinė sudėtis ===

{|
{|
|valign=top|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 11 203 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys]</ref>
[[2011]] m. gyveno 11 203 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,21% (11 003);
* [[Lietuviai]] – 98,21% (11 003);
* [[Rusai]] – 0,83% (93);
* [[Rusai]] – 0,83% (93);
Eilutė 116: Eilutė 113:
* Kiti – 0,36% (45).
* Kiti – 0,36% (45).
|valign=top|
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 5 270 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
[[1923]] m. gyveno 5 270 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 52,5% (2 767);
* [[Lietuviai]] – 52,5% (2 767);
* [[Žydai]] – 38,61% (2 035);
* [[Žydai]] – 38,61% (2 035);
Eilutė 135: Eilutė 132:


=== Žymūs žmonės ===
=== Žymūs žmonės ===

⚫
[[Vaizdas:Raseiniu tvankinys 2010.jpg|thumb|270px|[[Raseinių bažnyčia]]]]
;Raseinių mieste gimė
* [[Dionizas Poška]] (1757–1830), poetas, tarnavęs Raseinių teismuose – nuo [[1783]] m. kaip teisėjo mokinys, vėliau kaip antspaudininkas, raštininkas
* [[Antanina Tamašauskaitė]] (1814–1883), 1863 m. sukilimo dalyvė
* [[Antanina Tamašauskaitė]] (1814–1883), 1863 m. sukilimo dalyvė
* [[Ignotas Mauricijus Ščedrauskas]] (1815–1870), dailininkas
* [[Ignotas Mauricijus Ščedrauskas]] (1815–1870), dailininkas
* [[Antanas_Juška_(1819)|Antanas Juška]] (1819–1880), Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas
* [[Aleksandras Fromas-Gužutis]] (1822–1900), rašytojas
* [[Borisas Šaskolskis]] (1843–1910), verslininkas
* [[Borisas Šaskolskis]] (1843–1910), verslininkas
* [[Natanas Cvi Finkelis]] (1849–1927), rabinas, mokytojas
* [[Natanas Cvi Finkelis]] (1849–1927), rabinas, mokytojas
* [[Simonas Zalkindas]] (1861–1941), gydytojas
* [[Simonas Zalkindas]] (1861–1941), gydytojas
* [[Maironis]] (1862–1932), XIX–XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų
* [[Viktoras Estrovičius]] (1881–1941), architektas
* [[Viktoras Estrovičius]] (1881–1941), architektas
* [[Juozas Tallat-Kelpša]] (1889–1949), vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas
* [[Alexander Sachs]] (1893–1973), ekonomistas, bankininkas
* [[Alexander Sachs]] (1893–1973), ekonomistas, bankininkas
* [[Karolis Požėla]] (1896–1926), revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“, dirbęs Raseiniuose partinį darbą [[1919]]–[[1920]] m.
* [[Jekaterina Kniažeckaja]] (1900–1986), istorikė
* [[Jekaterina Kniažeckaja]] (1900–1986), istorikė
* [[Piotr Biegański]] (1905–1986), architektas
* [[Piotr Biegański]] (1905–1986), architektas
* [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] (1909–1954), Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu
* [[George Kadish]] (1930–1997), fotografas
* [[George Kadish]] (1930–1997), fotografas
* [[Eduardas Brazauskas]] (1922–1996), muzikantas, valtornistas
* [[Eduardas Brazauskas]] (1922–1996), muzikantas, valtornistas
* [[Viktoras Petkus]] (1928–2012), disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjas
* [[Juozas Nekrošius]] (g. 1935), žurnalistas, poetas, politikas
* [[Marcelijus Martinaitis]] (1936–2013), vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas
* [[Gintautas Jurgis Česnys]] (1940–2009), Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
* [[Gintautas Jurgis Česnys]] (1940–2009), Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
* [[Vytautas Zigmas Vaitonis]] (1942–2020), Lietuvos šachmatininkas
* [[Nijolė Sabaitė]] (g. 1950), lengvaatletė, olimpinė vicečempionė
* [[Nijolė Sabaitė]] (g. 1950 m.), lengvaatletė, olimpinė vicečempionė
* [[Eimuntas Nekrošius]] (1952–2018), lietuvių režisierius
* [[Nerijus Mankus]] (g. 1969 m.), teatro ir kino aktorius
* [[Vladas Vitkauskas (1953)|Vladas Vitkauskas]] (g. 1953), pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.


== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
* [[Prezidento Jono Žemaičio gimnazija]]
* [[Prezidento Jono Žemaičio gimnazija]]
* [[Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla]]
* [[Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla|Raseinių Viktoro Petkaus progimnazija]]
* [[Raseinių Šaltinio progimnazija]]
* [[Raseinių Šaltinio progimnazija]]
* [[Raseinių specialioji mokykla]]
* [[Raseinių specialioji mokykla]]
* [[Raseinių technologijos ir verslo mokykla]]
* [[Raseinių technologijos ir verslo mokykla]]
* [[Raseinių meno mokykla]]
* [[Raseinių meno mokykla]]
* [http://www.raseiniai.rvb.lt/ Savivaldybės viešoji biblioteka]
* [[Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka]]


== Sportas ==
== Sportas ==

=== Jka karatė, Taekwondo ===
=== Jka karatė, Taekwondo ===


Eilutė 180: Eilutė 167:
* [[FK Statyba Raseiniai]]
* [[FK Statyba Raseiniai]]
* [[FK Šatrija Raseiniai]]
* [[FK Šatrija Raseiniai]]

=== Krepšinis ===

* [[Raseinių Raseiniai|Raseinių „Raseiniai“]]
* [[Raseinių Brosta-KKSC|Raseinių „Brosta-KKSC“]]


== Miestų partnerystė ==
== Miestų partnerystė ==
Eilutė 188: Eilutė 180:
* {{flagicon|POL}} [[Mlava]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Mlava]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|EST}} [[Rapla]], [[Estija]]
* {{flagicon|EST}} [[Rapla]], [[Estija]]
* {{flagicon|RUS}} [[Gastos|Slavskas]], [[Rusija]]
* {{flagicon|PRT}} [[Orenas (Portugalija)|Orenas]], [[Portugalija]]
* {{flagicon|UKR}} [[Volodymyras (miestas)|Volodymyras]], [[Ukraina]]


== Galerija ==
== Galerija ==

<gallery>
<gallery>
Bernardine Monastery and Catholic Church in Raseiniai, 1916.jpg|Bernardinų vienuolynas ir bažnyčia, 1916 m.
Vaizdas:Dominican Monastery and Catholic Church in Raseiniai, 1916.jpg|Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia, 1916 m.
Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930.jpg|Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930 m.
Vaizdas:Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930.jpg|Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930 m.
Raseinių liuteronų evangelikų bažnyčia.jpg|[[Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia]] tarpukariu.
Vaizdas:Raseinių liuteronų evangelikų bažnyčia.jpg|[[Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia]] tarpukariu.
Raseinių dominikonų vienuolynas po karo.jpg|Raseinių dominikonų vienuolynas po karo, apie 1946 m.
Vaizdas:Raseinių dominikonų vienuolynas po karo.jpg|Raseinių dominikonų vienuolynas po karo, apie 1946 m.
Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944.jpg|Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944 m.
Vaizdas:Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944.jpg|Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944 m.
Commemoration of the Independence Day (16 February) in Raseiniai, 1928.jpg|Vasario 16-osios minėjimas Raseiniuose, 1928 m.
Vaizdas:Commemoration of the Independence Day (16 February) in Raseiniai, 1928.jpg|Vasario 16-osios minėjimas Raseiniuose, 1928 m.
Vaizdas:2022, Smetonos ąžuolas, Raseiniai.JPG|A. Smetonos sodintas ąžuolas prie „Žemaičio“
Vaizdas:Verslo centras Raseiniuose.jpg|Verslo centras “Senasis žemaitis”
</gallery>
</gallery>


Eilutė 210: Eilutė 204:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/Raseiniu_istorija.htm Raseinių istorija]
* [http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/Raseiniu_istorija.htm Raseinių istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060909190017/http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2006_1/Raseiniu_istorija.htm |date=2006-09-09 }}
* [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/90506/ Raseiniai]
* [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/90506/ Raseiniai]
* [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/raseiniai.html Žemėlapiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051102033533/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/raseiniai.html |date=2005-11-02 }}
* [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/raseiniai.html Žemėlapiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051102033533/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/raseiniai.html |date=2005-11-02 }}


{{vikižodynas|no=T}}
{{RASgyv}}
{{RASgyv}}
{{ltcity}}
{{ltcity}}

Dabartinė 20:27, 28 lapkričio 2024 versija

Raseiniai
            
Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ centrinėje miesto aikštėje
Raseiniai
Raseiniai
55°22′41″š. pl. 23°07′01″r. ilg. / 55.378°š. pl. 23.117°r. ilg. / 55.378; 23.117 (Raseiniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 9 763
Plotas 8,5 km²
Tankumas (2023) 1 149 žm./km²
Pašto kodas LT-60001
Vikiteka Raseiniai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Raséiniai
Kilmininkas: Raséinių
Naudininkas: Raséiniams
Galininkas: Raséinius
Įnagininkas: Raséiniais
Vietininkas: Raséiniuose

lenk. Rosienie, Rossienie, rus. Россiены[2][3]

Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros centras, krašto istorijos muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas 1933–1934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės). Šalia auga per paminklo atidengimo iškilmes Prezidento A. Smetonos pasodintas ąžuolas.

Raseinių bažnyčia

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raseinių riboženklis (nuo Ariogalos pusės)

Labiausiai tikėtina, kad Raseinių vietovardis sietinas su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis. Nors tai yra hipotetinė versija, tačiau ji laikoma labiausiai tikėtina.[4] Pagal šią versiją, Raseiniai yra vandenvardinis vietovardis. Upelis teka pietvakariniame miesto pakraštyje.

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar panaši lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Liaudies etimologija pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena ištekėjusi už Telšio – ten dabar Telšiai, kita už Šiaulio – ten Šiauliai, o jauniausioji ir gražiausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netekėjusi. Jaunikaičiai iš visų kampelių jodavo pas ją su piršliais ir sakydavo: „Rasit eis už manęs“. Taip ir atsiradęs vietovardis.[5]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Italo Vinčenco Marijos Koronelio 1690 m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas dabartinės Lietuvos miestas – Raseiniai

Raseiniai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249–1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

1416–1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. XIX a. Raseiniai – apskrities centras Kauno gubernijoje.[6]

Lietuvos Valstybės Tarybai 1918 m. lapkričio 12 d. paskelbus kreipimasi į krašto visuomenę, kviečiant organizuoti vietos savivaldą, 1918 m. lapkričio 13 d. Raseinių gyventojų susirinkime atviru balsavimu išrinktas 17 narių Raseinių miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo išrinktas iš Rusijos grižęs banko tarnautojas Viktoras Kuraitis.[7]

1930–1940 m. veikė Raseinių politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. 1934 m. pastatyti Raseinių banko rūmai. 1941 m. birželio 23–27 d. prie miesto įvyko Raseinių mūšis, kuriame dalyvavo apie 1000 tankų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d.[reikalingas šaltinis] čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas. 2012 m. spalio 6 d. miesto centre esančiam parkui po renovacijos buvo suteiktas Maironio vardas. Parke atidengtas Tado Gutausko sukurtas paminklas Maironiui.[8] 2015 m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulptūra „Lūšis“.[9]

2016 m. pastatyta nauja Raseinių autobusų stotis. 2018 m. atnaujintas Magdės šulinys, siejamas su populiaria miesto legenda.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a. Raseinių valsčiaus centras
XVI a. – Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m. – Žemaitijos seniūnijos centras
1764–1792 m. ? Raseinių reparticijos centras
1793 m. ? Raseinių žemės centras
1794–1795 m. ? Raseinių reparticijos centras
1795–1796 m. ? Raseinių apskrities centras Vilniaus gubernija
1796–1801 m. ? Lietuvos gubernija
1801–1843 m. ? Vilniaus gubernija
1843–1915 m. ? Kauno gubernija
1915–1918 m. ? Oberostas
1919–1950 m. Raseinių valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras Raseinių rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
1995– Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybės centras Kauno apskritis

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1866 m.[3] 1897 m.sur. 1899 m.*[2] 1923 m.sur.[10] 1931 m. 1939 m. 1942 m.sur. 1959 m.sur.[11]
4 000 10 579 7 455 7 455 5 270 5 456 6 217 4 577 6 200
1970 m.sur. 1976 m.[12] 1979 m.sur.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2017 m. 2020 m. 2021 m.sur.
8 946 10 600 11 403 13 211 12 541 11 203 10 256 9 700 9 865
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 11 203 žmonės:[17]

2001 m. gyveno 12 541 žmonės:[18]

1923 m. gyveno 5 270 žmonės:[19]

1897 m. gyveno 7 455 žmonės:[20]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raseinių mieste gimė

Švietimo ir ugdymo įstaigos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jka karatė, Taekwondo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raseinių karatė klubas BUSHI-DO, įkurtas 1997 m. Klubo įkūrėjai: Edgaras Gabševičius ir Gediminas Jakubauskas.

Futbolas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krepšinis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia, 1916 m.
    Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia, 1916 m.
  • Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930 m.
    Raseinių Vytauto Didžiojo gatvė, apie 1930 m.
  • Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia tarpukariu.
    Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia tarpukariu.
  • Raseinių dominikonų vienuolynas po karo, apie 1946 m.
    Raseinių dominikonų vienuolynas po karo, apie 1946 m.
  • Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944 m.
    Raseinių Šv Mergelės Marijos bažnyčia 1944 m.
  • Vasario 16-osios minėjimas Raseiniuose, 1928 m.
    Vasario 16-osios minėjimas Raseiniuose, 1928 m.
  • A. Smetonos sodintas ąžuolas prie „Žemaičio“
    A. Smetonos sodintas ąžuolas prie „Žemaičio“
  • Verslo centras “Senasis žemaitis”
    Verslo centras “Senasis žemaitis”

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Россiены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 174–176
  5. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 200
  6. ↑ Rossienie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 770 psl. (lenk.)
  7. ↑ Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 13
  8. ↑ Maironio parkas tapo puošmena ir susibūrimo vieta Archyvuota kopija 2018-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Ar žinojote, kad dabartinis Maironio parkas įkurtas buvusio pijorų vienuolyno ir bažnyčios vietoje?
  10. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Raseiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 504
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
  20. ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 488 psl.
  • Raseiniams 750. – Vilnius: Atkula, 2003. – 1 apl. (12 lap.): iliustr.
  • Raseiniai. Nepriklausomybės paminklui „Žemaitis“ – 70 metų. – Vilnius: Atkula, 2004. – 28 p.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Raseinių rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
· Ariogala · Betygala · Girkalnis · Kalnujai · Kaulakiai (Pagojukų sen.) · Nemakščiai · Raseiniai · Sujainiai (Paliepių sen.) · Šiluva · Viduklė
Herbinės gyvenvietės
· Ariogala (2001) · Betygala (2003) · Girkalnis (2006) · Kalnujai (2020) · Kaulakiai (2020) · Nemakščiai (2005) · Raseiniai (2002) · Sujainiai (2020) · Šiluva (2003) · Viduklė (2003)
Ž • A • R
Lietuvos miestai
Apskričių centraiLietuva
Savivaldybių centrai
Kiti miestai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Raseiniai&oldid=7440751"