Pereiti prie turinio

Vladimiras Voroninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladimiras Voroninas
Moldovos Respublikos prezidentas
Gimė 1941 m. gegužės 25 d. (83 metai)
Corjova, Moldavija
Sutuoktinis (-ė) Taisia Mihailovna
Vaikai Olegas Voroninas ir
Valentina Voronina
Vikiteka Vladimiras Voroninas

Vladimiras Voroninas (rumun. Vladimir Voronin; g. 1941 m. gegužės 25 d.) – Moldavijos politikas, buvęs trečiasis šalies prezidentas nuo 2001 iki 2009 m. Nuo 1994 m. Voroninas buvo pirmasis Moldovos komunistų partijos sekretorius.

Nepaisant Vladimiro rusiško vardo, jo šaknys yra rumuniškos. 1961 m. politikas baigė Kišiniovo kooperacijos kolegiją, 1971 m. – maisto pramonės institutą, 1983 m. – socialinių mokslų akademiją, 1991 m. – Tarybų Sąjungos tarptautinių santykių akademiją.

19661971 m. vadovavo dvejoms duonos kepykloms.

1993 m. prisidėjo prie Moldovos komunistų partijos sukūrimo. Kitais metais jis buvo išrinktas šios partijos pirmuoju sekretoriumi. 1996 m. dalyvavo šalies prezidento rinkimuose. 1998 m. buvo išrinktas į šalies parlamentą. 1999 m. šalies prezidentas Petru Lucinschi paskyrė Voroniną šalies premjeru, tačiau toks sprendimas nesulaukė pritarimo parlamente ir nebuvo įgyvendintas. 2001 m. rinkimuose vėl tapo šalies parlamento nariu.

Komunistų partija 2001 m. rinkimuose surinko 50,07 % rinkėjų balsų ir gavo absoliučią daugumą parlamente. Tuo metu konstitucija skelbė, kad šalies prezidentą skiria parlamentas. Tad kovo mėnesį komunistų partija pasiūlė Voroniną į šalies prezidento postą. Balandžio 4 dieną oficialiai buvo paskelbtas šalies prezidentu. Konstitucinis teismas paskelbė, kad prezidentas gali tuo pačiu metu būti ir partijos lyderis, tad komunistų partija dar kartą Voroniną išrinko partijos prezidentu.

2005 m. parlamento rinkimuose komunistų partija surinko mažiau nei pusę rinkėjų balsų, tačiau dėka krikščionių demokratų, demokratų ir socialliberalų partijų pritarimo sugebėjo prezidento poste išlaikyti Voroniną. Prezidentui to pasiekti padėjo kalbos, kad jis sieks šalies Euro-Atlantinės integracijos. Parlamente vykusiuose prezidento rinkimuose gavo 75 balsus iš 78.

2009 m. parlamento rinkimuose komunistų partija gavo 49,48 % rinkėjų balsų, o to buvo per mažai, norint išlaikyti didesnę prezidento posto rinkimų įtaką. Nepaisant to, kad ir opozicinės partijos neturėjo daugumos, paskelbė, kad pasitraukia iš šalies prezidento posto, nes jo postas tapo „dviprasmiškas ir abejotinas“[1]. Laikinai eiti šias pareigas paskirtas Mihai Ghimpu.

Politinis postas
Prieš tai:
Petru Lucinschi
Moldavijos prezidentas
2001-2009
Po to:
Mihai Ghimpu