Samatata
| Bengalijos istorinė valstybė: Samatata | |
|---|---|
| |
| Šalis | Bangladešas |
| Tautos | |
| Miestai | Mainamati |
| |
Samatata – istorinė valstybė, kurios politinis ir kultūrinis centras buvo Bengalijos regiono pietrytinėje dalyje, dabartiniame pietryčių Bangladeše. Ji buvo į rytus nuo Padmos ir Brahmaputros upių, į rytus nuo Vangos karalystės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybė atsirado palyginus vėlai ir buvo labiausiai nutolusi nuo visų indų kultūros centrų. Manoma, kad ji galėjo susiformuoji jau po Maurijų imperijos, maždaug IV a. pr. m. e. Ji pradedama dažniau minėti tik IV a. Ptolemėjus ją vadino Sounangoura, o kinų vienuolis Xuanzangas, lankęsis čia VII a. pradžioje - San-mo-tata.
VII a. II pusėje minimas karalius Radžabhata. Laikoma, kad jis priklausė Khadga dinastijai (VII-VIII a.), kuri valdė iš sostinės Karmmanta-Vasaka (manoma, kad netoli dabartinio miesto Barkanta). Khadga VIII a. pakeitė Deva dinastija su sostine Devaparvata (dabartinė Mainamati archeologinė vietovė). Devai išlaikė nepriklausomybę nuo stiprėjančių Palų vakaruose ir valdė didelę dalį rytų Bengalijos.
X-XI a. Samatatą užvaldė svetimšalė Čandrų dinastija iš Harikelos karalystės. Tai pabaigė nepriklausomą Samatatos egzistenciją. XIII a. Bengaliją suvienijus Senų dinastijai, ir Harikela buvo sunaikinta.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- AM Chowdhury. Samatata. Banglapedia Archyvuota kopija 2012-03-26 iš Wayback Machine projekto..