Pala imperija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pala imperija buvo budistų dinastija ir viena didžiausių Viduriniosios Indijos karalysčių, valdžiusių iš Bengalijos rytinę Indijos subkontinento dalį. Palas dažnai priešininkai vadino Gaudos valdovais. Vardas Pala (Bengalų kalba: পাল pal) reiškia gynėjas ir buvo naudojamas vardo pabaigoje visų dinastijos valdovų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Palos buvo Mahajanos ir tantrinio budizmo pasekėjai. Gopala buvo pirmasis dinastijos valdovas. Jis atėjo į valdžią 750 m. Gaure po demokratinių rinkimų. Šis įvykis laikomas vienu pirmųjų demokratinių rinkimų Pietų Azijoje nuo Mahadžanapadų laikų. Jis valdė 750–770 m. ir sutvirtino savo valdžią užvaldydamas visą Bengaliją. Ši budistinė dinastija valdė keturis šimtus metų (750–1120 m.), kuomet Bengalijoje buvo stabilumas ir klestėjimas. Jie sukūrė daug šventyklų ir meno kūrinių, rėmė Nalandos ir Vikramašilos universitetus. Somapura Mahavihara, kurį pastatė Darmapala, yra didžiausia budistų vihara Indijos subkontinente.
Imperija pasiekė zenitą valdant Darmapalai ir Devapalai. Darmapala išplėtė valdas į šiaurinę Indijos dalį, o tai vėl pradėjo kovą dėl dominavimo subkontinente. Jo įpėdinis Devapala užkariavo didžiąją Pietų Azijos dalį ir sritis už jos ribų. Jo imperija tesėsi nuo Asamo iki Utkalos rytuose, Kambodžos karalystės (dabar Afganistanas) šiaurės vakaruose ir Dekano pietuose. Pasak Palų vario lentelių įrašų, Devapala išnaikino utkalas, užkariavo Asamą, sutriuškino hunų, giminingų įsiveržusiems į Europą, išdidumą, nužemino Pratiharas, gurdžarų ir dravidų valdovus.
Po Devapalos mirties baigėsi Palos imperijos dominavimas ir iškilo keletas nepriklausomų karalysčių ir dinastijų. Tačiau Mahipala I atnaujino imperijos viršenybę. Jis susigrąžino valdžią visoje Bengalijoje ir išplėtė imperiją. Jis atsilaikė prieš Rajendros Cholos I ir čalukjų invazijas. Po jo mirties vėl sekė nuosmukis iki Ramapalos, paskutinio didžio dinastijos atstovo, kuris iki tam tikro lygio atgavo imperijos pozicijas. Jis sutriuškino Varendros sukilimą, išplėtė valdas į Kamarupą, Orisą ir Šiaurės Indiją.
Palos imperija laikoma Bengalijos aukso amžiumi. Niekada anksčiau ir vėliau bengalai nepasiekė tokio galios ir garbės. Palos įvedė Mahajanos budizmą Tibete, Butane, Mianmare. Palos prekiavo ir turėjo įtaką pietryčių Azijoje. Tai matosi Šailendros (dabar Malaja, Java, Sumatra) skulptūrose ir architektūriniame stiliuje. Galiausiai Pala imperija subyrėjo po Sena dinastijos atakų.
Pagrindiniai Palų valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gopala I (756–781 m.)
- Darmapala (781–821 m.)
- Devapala (821–861)
- Mahendrapala, Šurapala I, Vigrahapala I (861–866 m.)
- Narajanapala (866–920 m.)
- Radžjapala (920–952 m.)
- Gopala II (952–969 m.)
- Vigrahapala II (969–995 m.)
- Mahipala I (995–1043 m.)
- Najapala (1043–1058 m.)
- Vigrahapala III (1058–1075 m.)
- Mahipala II (1075–1080 m.)
- Šurapala II (1080–1082 m.)
- Ramapala (1082–1124 m.)
- Kumarapala (1124–1129 m.)
- Gopala III (1129–1143 m.)
- Madanapala (1143–1162 m.)
- Govindapala (1162–1174 m.)
Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
III a. pr. m. e. |
|
|
|
|