Puno departamentas

Puno departamentas Departamento de Puno
Valstybė	Peru
Administracinis centras	Punas
Provincijos	13
Apygardos	109
Prezidentas	Mauricio Rodriguez
Gyventojų (2017 m.)	1 172 697
Plotas	66 997 km²
Tankumas (2017 m.)	18 žm./km²
ISO 3166-2	PE-PUN
Tinklalapis	regionpuno.gob.pe
Vikiteka	Puno departamentasVikiteka

Puno departamentas (isp. Departamento de Puno, keč. Punu suyu, aim. Punu jach'a suyu) – departamentas Peru pietinėje dalyje. Ribojasi su Madre de Dioso departamentu šiaurėje, su Bolivija rytuose, su Taknos ir Mokegvos departamentais pietuose, su Arekipos departamentu pietvakariuose ir su Kusko departamentu vakaruose. Administracinis centras – Punas.

Istorija

Seniausi žmogaus paminklai Pune yra Kiakos petroglifai. Jie siejami su Amazonijos kultūromis. Nuo II a. pr. m. e. iki IV a. m. e. Puno kraštas buvo Pukaros kultūros centras, ženkliai veikiamas Tihuanako. Vėliau čia klestėjo įvairios aimarų valstybės. Valdant Pačakutekui, kraštą užkariavo inkai. Kolonijiniais laikais Puno kraštas buvo svarbi aukso gavybos sritis. Puno departamentas sudarytas 1822 m.

Geografija

Čulpa prie Umajo ežero (Siljustanis)

Didžiąją dalį (~70 %) departamento ploto užima Andų aukštikalnės (Altiplanas, Apolobambos, Karabajos, La Rajos, Vilkanutos kalnagūbriai). Svarbiausios viršukalnės: Saljujus (5808 m), Jana Kučilija (5472 m), Pumanota (5516 m), Kaljechonas (5827 m), Ananea (5853 m). Šiaurės rytinis pakraštys miškingais Jungaso šlaitais leidžiasi į Amazoniją.

Puno departamente yra vakarinė didžiausio Pietų Amerikos ežero Titikakos dalis. Jame nemažai salų: Uru salos, Amantani, Tikonata, Suasis, Takilė, Esteveso sala, įsiterpia Kapačikos pusiasalis. Taip pat gausu mažesnių ežerų: Arapa, Laguniljaso ežeras, Umajus, Loriskota, Sarakoča, Suitokoča, Oruriljus. Upės priklauso daugiausia Titikakos baseinui: Ramisas, Ilavė, Lampa, Sučesas. Rytai patenka į Ukajalio baseiną (Tambopata).

Klimatas aukštikalnėse sausas ir vėsus. Dieną temperatūra pakyla iki 17–20 °C, naktį būna silpnai teigiama arba iki -6 °C šalčio. Metinis kritulių kiekis nesiekia 700 mm, lietingiausia būna nuo gruodžio iki balandžio. Tropinėje departamento dalyje klimatas gerokai šiltesnis ir drėgnesnis.

Puno drėgnieji miškai saugomi Bahuachos-Sonenės nacionaliniame parke, Titikakos pakrantės – Titikakos nacionaliniame draustinyje, Andų aukštikalnės – Aimara Lupakos saugomoje teritorijoje.

Ekonomika

Puno departamente vystoma kalnakasyba (kasamas švinas, varis, auksas), daugelis žmonių dirba žemės ūkyje – veisiamos lamos, alpakos, avys, auginamos bulvės, bolivinės balandos, gumbiniai kiškiakopūsčiai ir kt., rytiniuose šlaituose auginami kokainmedžiai. Turizmas yra svarbi ūkio šaka – turistai lanko Titikakos ežero salas (ypač Uru), aimarų kapavietes čulpas, Puno miestą, senovinius Siljustanio, Hatunkoljos, Lampos, Čukuito miestelius.

Gyventojai

Uru salos

Didžioji dauguma Puno departamento gyventojų yra indėnai: daugiausia gyvena kečujai (beveik 40 %) ir aimarai (25 %). Uru salose gyvena nedidelė, bet unikali urų tautelė, džiunglėse – ašaninkai ir kiti Amazonijos indėnai. Likusį trečdalį gyventojų sudaro ispanakalbiai metisai.

Puno departamente yra aukščiausiai pasaulyje esanti gyvenvietė – La Rinkonada (5100 m).

Administracinis skirstymas

Puno departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

• San Romano provincija (Chuliaka)
• Puno provincija (Punas)
• Asangaro provincija (Asangaras)
• Čukuito provincija (Chulis)
• El Koljao provincija (Ilavė)
• Melgaro provincija (Ajaviris)
• Karabajos provincija (Makusanis)
• Huankanės provincija (Huankanė)
• Sandijos provincija (Sandija)
• San Antonio de Putinos provincija (Putina)
• Lampos provincija (Lampa)
• Jungujaus provincija (Jungujus)
• Moho provincija (Mohas)