Nizami Gandžavi
| Nizami | |
|---|---|
| |
| Nizami atvaizdas ant kilimo | |
| Visas vardas | Abu Muchamadas Iljasas ibn Jusufas |
| Gimė | 1141 m. Gendžė, Seldžiukų imperija |
| Mirė | 1209 m. (~68 metai) Gendžė, Širvanšachų valstybė |
| Palaidotas (-a) | Nizami mauzoliejus |
| Veikla | poetas |
| Sritis | romantinė epinė persų poezija, išminties literatūra |
 Vikiteka |
Nizami Gandžavi |
Nizami Gandžavi (pers. نظامی گنجوی = Niẓāmī Ganjavī), pilnas vardas Abu Muchamadas Iljasas ibn Jusufas (~1141–1209 m.) – viduramžių persų poetas, mąstytojas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biografinių duomenų išlikę mažai. Gimė dabartinio Azerbaidžano mieste Gendžėje. Priklausė viduriniajam miestiečių sluoksniui, įgijo gerą išsilavinimą. Turėjo daug literatūros, istorijos, teologijos, filosofijos, medicinos, astrologijos, matematikos, geografijos žinių.[1] Nuo jaunumės rašė eiles. Visą gyvenimą praleido Gendžėje. Rūmų poetu netapo, gyveno iš nedidelių išmokų, kurias jam mokėjo įvairūs didikai už juos pašlovinančius eilėraščius.[2]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvojoje poezijoje (išliko tik dalis divano: 6 kasidos, 116 gazelių, 30 rubajatų) Nizami aukštino žmogaus dvasinį ir fizinį grožį. Sukūrė poemas Paslapčių saugotoja (parašyta tarp 1173 ir 1180 m.; sudaro 20 skyrių, tai didaktinė filosofinė poema be vientiso siužeto, parašyta sudėtinga kalba), Chosrovas ir Širinė (parašyta 1181 m., šiai poemai itin būdingas psichologizmas), Leili ir Medžnūnas (parašyta 1192 m., sukurta arabų legendos apie nelaimingą Leilos ir Kayso meilę motyvais), Septynios gražuolės (parašyta 1197 m., kūrinio savitumas atsiskleidžia per jame naudojamą spalvų ir astralinę simboliką), Iskandernamė (2 dalys, parašyta apie 1200 m., pagrindinis veikėjas Iskandaras yra Aleksandro Makedoniečio prototipas, šioje poemoje sukurtas idealaus valdovo paveikslas, gausu filosofinių svarstymų apie pasaulio kilmę ir sąrangą, aukštinamas Sokrato, Platono, Aristotelio mokymas ir mokslas apskritai, aprašyta socialinė utopija – fantastinė šalis su idealia visuomene, kurios modelis pagrįstas socialine tvarka ir lygybe).[1]
_-_manuscrit_des_cinq_po%C3%A8mes_de_Nezami.jpg)
Nizami kūryboje aukštinamos dorybės – kilnumas, išmintis, paprastumas, laisvė, garbingumas, draugystė, tauri meilė, smerkiamas turtų, galios gviešimasis, nelygybė.[2] Poetas buvo kritiškas panegiriniam rūmų poezijos stiliui, savo tekstuose nevengė liaudies kalbos, papročių. Ryški sufizmo, graikų filosofijos įtaka.[1]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nizami kūryba išpopuliarėjo ir padarė didelę įtaką visame persų kultūros pasaulyje – Irane, Azerbaidžane, Afganistane, Tadžikistane, Pakistane, Indijoje. XX a. Nizami tapo viena svarbiausių Azerbaidžano kultūros figūrų – jo vardu pavadintas Azerbaidžano literatūros muziejus, gatvės, stotys, poetas vaizduojamas ant šalies banknotų, šalia Gendžės esantis Nizami mauzoliejus – populiarus turistinis, kultūrinis objektas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Nizami. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ 2,0 2,1 Низами_Гянджеви,Большая советская энциклопедия, T. XVII (Моршин—Никиш). – Москва: Советская энциклопедия, 1974