Naujieji Verkiai
| Naujieji Verkiai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
  Naujieji Verkiai |
||
| 54°46′12″š. pl. 25°19′55″r. ilg. / 54.770°š. pl. 25.332°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Verkių seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ново-Верки, lenk. Nowe Werki | |
Naujieji Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti Verkių seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Verkių, 9 km į šiaurę nuo miesto centro.[2] Yra elektrinė, parduotuvė, vaikų darželis. Naujuosius Verkius aptarnauja 35 ir 65 maršrutų autobusai (Vaikų darželio, Naujųjų Verkių st.).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naujieji Verkiai šiaurėje ribojasi su Krempliais, rytuose ir pietuose su Staviškėmis („Verkių“ sodais), iš vakarų supa Verkių miškas. Pro Naujuosius Verkius giliu slėniu teka Turniškių upelis, kiek tolėliau šiaurėje įtekantis į Riešę. Telkšo Naujųjų Verkių ežeras, yra keletas apleistų tvenkinių.
Naujieji Verkiai patenka į Verkių regioninį parką.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1836 m. buvo įkurtas Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas (1847 m. jame dirbo 43 darbininkai). 1850 ir 1912 m. fabrikas smarkiai nukentėjo nuo gaisrų. 1905 ir 1914 m. fabriko darbininkai rengė streikus prieš carinę valdžią. Lenkų okupacijos metais jis dirbo su pertrūkiais, o II pasaulinio karo metu vokiečiai dalį įrangos išsivežė. 1953 m. fabrikas restauruotas.
Naujieji Verkiai 1969 m. prijungti prie Vilniaus.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1905 m. Riešės valsčiaus Naujųjų Verkių gyvenvietėje (Švarco valda) gyveno 52 žmonės.[3]
Dauguma žmonių atsikėlė į Naujuosius Verkius vėlyvuoju sovietmečiu pastačius gamyklas. Dauguma gyventojų lietuviai. Taip pat gyvena nemažai lenkų. Likusieji gyventojai – rusai, gudai.
 | |||||
| 1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1965 m.[6] | 1985 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 52 | 173 | 1 148 | 300 | ||
| |||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 149. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Naujieji Verkiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 670 psl.
- Naujieji Verkiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 186
