Maronitai
Maronitai | |
---|---|
Maronitų valstiečiai stato bažnyčią apie 1920 m.
| |
Gyventojų skaičius | 3 500 000[1] |
Populiacija šalyse | Libanas: 1 062 000 Argentina: |
Kalba (-os) | Vietinės: Libano arabų, Kipro Maronitų arabų, šiuolaikinė hebrajų Istoriškai: sirų (aramėjų kalba) Užsienis: prancūzų ir anglų Diaspora: prancūzų, anglų, ispanų, portugalų |
Religijos | Krikščionybė (Maronitų bažnyčia) |
Giminingos etninės grupės | kiti libaniečiai · asirai · Levanto arabai · žydai |
Maronitai – krikščionių etnoreliginė grupė Levante. Jų pavadinimas kilęs nuo sirų šventojo Marono, kurio pasekėjai persikėlė iš Šiaurės Sirijos į Libano kalnus ir ten įkūrė Maronitų bažnyčią.
Maronitai išlaikė savo atskirą statusą Libano kalnuose ir pajūryje po Islamo užkariavimų. Jie išlaikė savo religiją ir kalbą iki XIII a. Šiek tiek kalbančiųjų išliko Kipre ir uždaruose kalnų kaimeliuose, bet dėl vyriausybės standartizavimo daugelis jų pradėjo kalbėti arabiškai.
Europiečiai įkūrė Libaną, kad apsaugotų maronitus. XX a. pradžioje ir dėl Libano pilietinio karo 1975–1990 m. daug maronitų emigravo į Ameriką. Dabar ketvirtis Libano gyventojų yra maronitai. Be dviejų išimčių visi Libano prezidentai buvo maronitai, o istoriškai premjeras yra sunitas musulmonas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „There are 3,500,000 Maronites in the World“. Maronite-heritage.com. 1994-01-03. Suarchyvuotas originalas 2011-07-14. Nuoroda tikrinta 2010-10-14.
|