Kruonis

Kitos reikšmės – Kruonis (reikšmės).

Kruonis

54°45′29″š. pl. 24°14′20″r. ilg. / 54.758°š. pl. 24.239°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Seniūnija

Kruonio seniūnija

Gyventojų

499

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Krúonis
Kilmininkas:	Krúonio
Naudininkas:	Krúoniui
Galininkas:	Krúonį
Įnagininkas:	Krúoniu
Vietininkas:	Krúonyje

Istoriniai pavadinimai

rus. Кроне^[2]

Kruonis – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 18 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, prie kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m., vietinės reikšmės, saugoma savitas gatvių tinklas, aikštės planas, jos tūrinė-erdvinė kompozicija, pražulni pastatų padėtis prie aikštės). Miestelio planas spindulinis, susiklostė XVII a. viduryje, gatvinio kaimo gale įkūrus miestelį. Kruonio centre – keturkampė aikštė. Stovi Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia (nuo 1919 m.), Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (pastatyta 1927 m.), buvęs Kruonio bazilijonų vienuolynas,^[3] veikia Kruonio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-56037), kultūros centras (nuo 2008 m.),^[4] buvusių Kruonio dvaro rūmų griuvėsiai prie pat gimnazijos pastato.

Etimologija

Kadangi miestelis išsidėstęs prie Kruonės upelio, todėl ir susiformavo toks jo pavadinimas (vandenvardinis vietovardis).^[5]^[6] Istorikas Mykolas Balinskis miestelio pavadinimą kildino iš senovinio Nemuno upės pavadinimo Chronus, kuris minimas Vakarų raštuose, bet ši versija mažai tikėtina.^[7]

Geografija

Miestelis įsikūręs prie Lapainios intako Kruonės upelio, jame telkšo Kruonio tvenkinys. Prie miestelio, 3 km į šiaurę, veikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Istorija

XV a. prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kruonio dvaro įsikūrė gyvenvietė. Karalius Kazimieras Jogailaitis 1472 m. pastatydino koplyčią. XVI a. viduryje matuojant valakus Trakų kunigaikštystėje iš padrikos gyvenvietės netoli Kruonio piliakalnio suformuotas Kruonio kaimas.^[8]

1570–1831 m. Kruonį valdė Oginskiai. 1570–1580 m. pastatyta stačiatikių cerkvė, 1610 m. – pirmoji Lietuvoje unitų bažnyčia (pastatė Teodoras Bogdanas Oginskis),^[9] 1629 m. prie jos įsteigtas unitų vienuolynas ir mokykla. Vietovė pažymėta 1613 m. Lietuvos žemėlapyje. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus.

XVII a. viduryje šiauriniame kaimo gale, kryžkelėje, įsikūrė Kruonio miestelis, pirmąkart minimas 1693 m., kai jame buvo sudėtingos formos turgaus aikštė su 18 sklypų, Kauno (4 sklypai), Strėvininkų (5 sklypai) ir Jiezno (14 sklypų) gatvės.^[10] 1787 m. miestelis degė. Nukentėjo per 1812 m. karą, Prancūzijos kariuomenė smarkiai apgriovė Oginskių dvaro rūmus, po to jie sunyko. 1852 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. XIX a. miestelis išaugo. Į vakarus nuo centro, už Kruonės susikūrė Naujojo Kruonio kaimas, kuris XX a. pradžioje jau skirstėsi į vienkiemius. 1897 m. miestelyje gyveno 549 žmonės, 1923 m. – 738. XIX a. Kruonis – Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[11]

XIX a. pradžioje per Kruonį ir Rumšiškes nutiestas kelias, vedęs iš Alytaus į Kauną. Dovainonyse ir Kapitoniškėse (Kaišiadorių raj.) išlikusi apie 1 km atkarpa, užsibaigianti prie Kauno marių kranto.^[12]

Kruoniečiai aktyviai dalyvavo 1863–1864 m. sukilime. Už dalyvavimą sukilime daug miestelio gyventojų ištremta į Rusiją, o į jų vietą atkelti rusai kolonistai. 1920 m. liepos 18 d. ties Kruoniu Lietuvos kariuomenė nuginklavo lenkų brigadą, paėmė į nelaisvę 400 kareivių, 6 patrankas ir 254 arklius.

1924 m. įsteigta pradinė mokykla, 1927 m. miestelio pakraštyje pastatyta medinė stačiatikių Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė, 1939 m. įkurta biblioteka.

TSRS–Vokietijos karo pradžioje, Birželio sukilimo metu Kruonyje veikė lietuvių sukilėlių būrys (25 žmonės). Per karą miestelis degė. 1944 m. balandį prie Kruonio raudonųjų banditų nužudytas stačiatikių Pabaltijo egzarchas, Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Sergijus Voskresenskis. 1944 m. rudenį miestelyje įsteigtas valsčiaus NKVD (milicijos) skyrius. Po karo Kruonio apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Kruonio rinktinės partizanai, Gojaus miškelyje buvo užkasti apie 30 žuvusių partizanų palaikai; 1990 m. įrengta memorialinė kompozicija. TSRS valdžia iš miestelio ir kaimo ištrėmė 25 gyventojus.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyti kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras.^[13] 1946 m. veikė garinis malūnas, avikailių raugykla, lentpjūvė, progimnazija. 1969 m. paskelbtas urbanistikos paminklu. 1978 m. pradėta statyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

2007 m. patvirtintas Kruonio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1940 m.	Kruonio valsčiaus centras	Trakų apskritis
1940–1946 m.		Kauno apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1953 m.	Kruonio apylinkės centras	Žiežmarių rajonas	Kauno sritis
1953–1955 m.		Žiežmarių rajonas
1955–1995 m.		Kaišiadorių rajonas
1995–	Kruonio seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Architektūra

Miestelio planas spindulinis, susiklostė XVII a. viduryje, gatvinio kaimo gale įkūrus miestelį. Kruonio centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

Renesansinėje vienanavėje lotyniškojo kryžiaus plano Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje, pastatytoje 1610 m., 1764 atstatyta ar perstatyta, 1836 m. perstatyta, architektas K. Gregotovičius – suderintos stačiatikių cerkvių ir katalikų bažnyčių formos. Bažnyčioje yra renesansiniai B. Oginskio (XVII a. pradžia) ir S. L. Oginskio (XVII a. vidurys, turi baroko elementų) antkapiniai paminklai, medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), pasidabruota barokinė taurė (1749 m.).
Medinėje cerkvėje yra ikona „Kazanės Dievo Motina“ su aptaisu (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia).
Smuklės pastatas, XIX a.
Miestelyje išliko buvusių Kruonio dvaro rūmų griuvėsiai.
Koplytstulpis sovietinės okupacijos aukų atminimui.^[14]

Gyventojai

1693 m. Kruonyje buvo daugiau kaip 40, 1775 m. – 25 šeimos. 1923 m. Kruonio miestelyje buvo 90 kiemų ir 495 gyventojai, Kruonio Naujajame kaime – 40 kiemų ir 243 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.

1861 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1905 m.^[15]

1923 m.^sur.^[16]

1959 m.^sur.^[17]

1970 m.^sur.^[18]

311

549

473

495

694

563

1978 m.^[19]

1979 m.^sur.^[20]

1985 m.^[21]

1989 m.^sur.^[22]

2001 m.^sur.^[23]

2011 m.^sur.^[24]

2021 m.^sur.

505

543

813

1 023

726

661

499

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 798 psl.
↑ Buvęs bazilijonų vienuolynas Archyvuota kopija 2009-04-30 iš Wayback Machine projekto.
↑ Kruonio kultūros centras
↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 240 p.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 109–111
↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 45
↑ „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Istorija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 45
↑ Kronie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 695 psl. (lenk.)
↑ „Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Dalia Puodžiukienė. Kruonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 143-144 psl.
↑ Algimantas Miškinis. Kruonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 143-144 psl.
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Kruonis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 225 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Kruonis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 210 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė ir kt. Kruonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 412
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Kruonis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 484 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

Anglininkai – 7 km

Surgantiškės – 6 km

Darsūniškis – 10 km

Ginteikiškės – 5 km
ŽIEŽMARIAI – 14 km
KAIŠIADORYS – 20 km

Vilūnai – 7 km
Kašonys – 14 km
JIEZNAS – 20 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 798 psl.

[3] Buvęs bazilijonų vienuolynas Archyvuota kopija 2009-04-30 iš Wayback Machine projekto.

[4] Kruonio kultūros centras

[5] „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 240 p.

[6] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[7] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 109–111

[8] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 45

[kaisiadorys-9] „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Istorija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.

[10] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 45

[11] Kronie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 695 psl. (lenk.)

[12] „Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[13] Dalia Puodžiukienė. Kruonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 143-144 psl.

[14] Algimantas Miškinis. Kruonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 143-144 psl.

[15] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[16] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-17] Kruonis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 225 psl.

[18] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-19] Kruonis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 210 psl.

[20] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-21] Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė ir kt. Kruonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 412

[22] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[23] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[24] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]

[24]