Jonas Jeronimas Jakaitis
Jonas Jeronimas Jakaitis (1886 m. birželio 24 d. Bridžiai, Sintautų valsčius – 1965 m. lapkričio 4 d. Čikaga) – Lietuvos kunigas, marijonas, visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1903 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, nuo 1906 m. – Monrealio sulpicijonų seminarijoje. 1909 m. įšventintas kunigu. 1913–1929 m. Šv. Kazimiero lietuvių parapijos Vorčesteryje klebonas, pastatydino bažnyčią, mokyklą, įrengė Maironio parką. Nuo 1930 m. marijonas. 1931 m. Tompsone (Konektikuto valstija) įkūrė lietuvių koledžą, dvejus metus jam vadovavo. 1933–1939 m. Šiaurės Amerikos marijonų provincijolas ir Hinsdeilio (Ilinojaus valstija) vienuolyno viršininkas; čia įsteigė kunigų seminariją. 1939 m. pradėjo marijonų misijas Argentinoje, nuo 1947 m. jų vadovas. Avelanedoje 1940 m. pastatydino Aušros Vartų bažnyčią ir mokyklą, vėliau Rosario mieste – Šv. Kazimiero bažnyčią. 1945–1947 m. misionierius JAV lietuvių kolonijose, 1947–1949 m. – Londone. 1947–1949 m. marijonų generolo Romoje patarėjas ir sekretorius.
1914–1916 m. Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos, 1916–1919 m. Tautos fondo, 1917–1918 m. Kunigų vienybės pirmininkas, 1915–1922 m. Amerikos lietuvių tarybos narys. 1918 m. ir 1921 m. Lietuvos pripažinimo reikalaujančių lietuvių delegacijų pas JAV prezidentus narys. Po Pirmojo pasaulinio karo rūpinosi labdara Lietuvai. Nuo 1905 m. bendradarbiavo katalikų spaudoje. 1915–1917 m. įkūrė ir redagavo žurnalą „Tautos rytas“, 1933 m. – žurnalą „Laivas“.[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Remigijus Misiūnas. Jonas Jeronimas Jakaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 475 psl.