1905 m.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1905)
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 1 d. – Vilniuje įvyko Rusijos sionistų suvažiavimas. Čia įsikūrė Rusijos sionistų organizacijos būstinė;
- Sausio 25 d. – Kaune vyko politinis streikas – į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų;
- Sausio 29 d. – Kaune Rotušės aikštėje atidarytas pirmasis mieste lietuviškas knygynas;
- Sausio 31 d. – Šiauliuose prasidėjo tris dienas trukęs darbininkų streikas;
- Vasario 15 d. – Prasidėjo Vilniaus fabrikų ir amatų dirbtuvių darbininkų masiniai streikai, kurie tęsėsi iki kovo pradžios;
- Balandžio 30 d. – panaikinta dalis potvarkių, ribojančių lietuvių kalbos vartojimą Lietuvoje;
- Gruodžio 4 d. – Vilniuje prasidėjo Lietuvių suvažiavimas (Didysis Vilniaus seimas).
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 6 d. – Kazys Boruta, lietuvių rašytojas, jaunystėje – politinis veikėjas (m. 1965 m.).
- Sausio 8 d. – Jonas Dautartas, choro ir operos dirigentas, dainininkas (m. 1984 m.).
- Sausio 9 d. – Aleksandra Zdanavičiūtė-Gustaitienė, aktorė.
- Sausio 12 d. – Liubomiras Laucevičius, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
- Sausio 17 d. – Juozas Rudzinskas, aktorius (m. 1975 m.).
- Sausio 28 d. – Kazys Merkis, Markevičius, Lietuvos šachmatininkas (m. 1980 m.).
- Sausio 29 d. – Antanas Miškinis, lietuvių poetas, modernaus neoromantizmo atstovas (m. 1983 m.).
- Sausio 30 d. – Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė, Lietuvos kanklininkė, pedagogė, kanklių orkestrų vadovė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 2008 m.).
- Vasario 10 d. – Enrikas Kiškis, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1957 m.).
- Vasario 11 d. – Pranas Ancevičius, žurnalistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas (m. 1964 m.).
- Vasario 14 d. – Kazys Steponavičius, smuikininkas ir dirigentas (m. 1976 m.).
- Vasario 16 d. – Alfonsas Palionis, Lietuvos zoologas, entomologas (m. 1957 m.).
- Vasario 17 d. – Bronė Šalinaitė-Sukackienė, vargonininkė, dainininkė, chorvedė, pedagogė, kompozitorė (m. 1975 m.).
- Vasario 18 d. – Petronėlė Orintaitė-Janutienė, pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja (m. 1999 m.).
- Vasario 25 d.:
- Kazys Daukšas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto analitikų mokyklos pradininkas (m. 1985 m.).
- Ona Bluzmienė-Vaškaitė, Lietuvos tautosakos pateikėja (m. 1994 m.).
- Kovo 3 d. – Gediminas Galva, Galvanauskas, Lietuvos ekonomistas, spaudos darbuotojas (m. 1979 m.).
- Kovo 5 d. – Rapolas Juška, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas) (m. 1982 m.).
- Kovo 7 d. – Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.).
- Kovo 12 d.:
- Albinas Baltramiejūnas, lietuvių poetas, žurnalistas, Rainių kankinys (m. 1941 m.).
- Alfonsas Lipniūnas, lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys (m. 1945 m.).
- Kovo 15 d. – Justinas Dabrila, lietuvių kunigas, profesorius, kankinys (m. 1941 m.).
- Kovo 19 d. – Alfonsas Radzevičius, aktorius (m. 1979 m.).
- Kovo 20 d. – Jonas Dumčius, klasikinės filologijos tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1986 m.).
- Kovo 26 d. – Stasys Petraitis, aktorius (m. 1976 m.).
- Balandžio 7 d. – Jonas Marcinkus-Tauronis, kunigas, dramaturgas, publicistas.
- Balandžio 11 d. – Kęstutis Jonas Grigaitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas.
- Balandžio 12 d. – Nikodemas Čerekas, Lietuvos futbolininkas, sporto veikėjas, tarptautinės kategorijos futbolo ir krepšinio teisėjas (m. 1965 m.).
- Gegužės 10 d. – Antanas Krausas, pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- Gegužės 16 d. – Algirdas Mošinskis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1991 m.).
- Gegužės 18 d. – Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas (m. 1992 m.).
- Gegužės 19 d. – Bronius Janonis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
- Gegužės 25 d. – Šmuelis Bernšteinas, Lietuvos ir Lenkijos smuikininkas, pedagogas (m. 1999 m.).
- Birželio 1 d. – Klemensas Griauzdė, lietuvių dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1983 m.).
- Birželio 15 d.:
- Antanas Kličius, Lietuvos cirko artistas (m. 1956 m.).
- Piotras Baskulis, rusų inžinierius elektrikas, technikos mokslų daktaras (1951 m.) (m. 1974 m.).
- Birželio 19 d. – Petronėlė Gerlikienė, viena žymiausių savamokslių tapytojų ir kilimų siuvinėtojų Lietuvoje (m. 1979 m.).
- Birželio 28 d. – Viktoras Golovčineris, Lietuvos teatro režisierius, dramaturgas (m. 1961 m.).
- Liepos 14 d. – Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė, Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje (m. 1996 m.).
- Liepos 20 d.:
- Balys Pakštas, smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas (m. 1990 m.).
- Stasys Ušinskas, Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas (m. 1974 m.).
- Liepos 21 d. – Albertas Gerutis, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas, teisės daktaras (m. 1985 m.).
- Liepos 27 d. – Leonardas Kazokas, Kazakevičius, Lietuvos tapytojas (m. 1981 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Povilas Dilys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendantas (m. 1995 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Mykolas Jankauskas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Liudas Balvočius, žurnalistas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1984 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Juozas Kazys Beleckas, Lietuvos žurnalistas (m. 1942 m.).
- Rugsėjo 1 d. – Liudvikas Strolis, Lietuvos dailininkas, keramikas, lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjas (m. 1996 m.).
- Rugsėjo 4 d. – Antanas Račiūnas, Lietuvos kompozitorius, muzikos pedagogas (m. 1984 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Jonas Virakas, Lietuvos architektas (m. 1988 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Vytautas Bacevičius, lietuvių kompozitorius, pianistas (m. 1970 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), režisierė (m. 1997 m.).
- Spalio 1 d. – Jonas Puzinas, Lietuvos mokslinės archeologijos pradininkas, profesorius (m. 1978 m.).
- Spalio 24 d. – Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1986 m.).
- Spalio 28 d. – Kazimieras Četkauskas, besitraukiančios vokiečių kariuomenės nužudytas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1944 m.).
- Lapkričio 2 d.:
- Konradas Kaveckas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas (m. 1996 m.).
- Motiejus Šumauskas, Lietuvos TSR partinis veikėjas, LKP narys nuo 1924 m. (m. 1982 m.).
- Lapkričio 3 d. – Adolfas Šaučiūnas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1991 m.).
- Lapkričio 4 d. – Jonas Danyla, SJ, Lietuvos kunigas jėzuitas, Lietuvos jėzuitų provincijolas (m. 2000 m.).
- Lapkričio 10 d. – Balys Macutkevičius, Lietuvos tapytojas modernistas, grafikas, V. Kairiūkščio mokinys (m. 1964 m.).
- Lapkričio 17 d. – Juozas Rudzinskas, teatro aktorius, režisierius.
- Lapkričio 18 d. – Antanas Gruodis, inžinierius energetikas, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas (m. 1978 m.).
- Lapkričio 27 d. – Juozas Vinča, boksininkas, imtynininkas.
- Lapkričio 28 d.:
- Jakovas Heleris, energetikas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, ilgametis Lietuvos energetikos instituto Kompleksinio energetikos tyrimų laboratorijos vedėjas.
- Vincas Žilionis, lietuvių rašytojas (m. 1964 m.).
- Lapkričio 29 d. – Alice Stephens-Salaveičikaitė, pedagogė, chorvedė, dainininkė (sopranas) (m. 1984 m.).
- Gruodžio 10 d. – Antanas Vaitkevičius, Lietuvos mokslininkas, zoologas, mokslų daktaras, profesorius. Tyrė paukščius ir jų migraciją, organizavo jų tyrimus, dėstė Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete. Buvo gamtininkų ir ornitologų draugijų narys. Buvo Pabaltijo komisijos paukščių migracijai, Pabaltijo zoologinės komisijos narys, problemos "Gyvūnijos formavimosi dėsningumų ir jos rekonstrukcijos Lietuvos TSR" koordinacinės tarybos pirmininkas, Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos - geografijos fakulteto, Zoologijos ir parazitologijos instituto mokslinių tarybų narys (m. 1968 m.).
- Gruodžio 16 d. – Jokūbas Dagys-Jokymas, Lietuvos skulptorius, tapytojas, poetas (m. 1989 m.).
- Gruodžio 22 d.:
- Domas Krivickas, Lietuvos teisininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teisės daktaras (m. 1999 m.).
- Stasys Anglickis, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius (m. 1999 m.).
- Gruodžio 26 d. – Antanas Lingis, vienas visų laikų rezultatyviausių Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25 d (m. 1941 m.).
- Kazys Mažeika, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1927 m.).
- Petras Tarabilda, dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius (m. 1977 m.).
- Vaclovas Jakučionis, Lietuvos kraštotyrininkas, muziejininkas (m. 1986 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 9 d. – Steponas Žiupsnys, knygnešys, visuomenės veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis (g. 1870 m.).
- Balandžio 10 d. – Boleslovas Dluskis, 1863 m. sukilimo veikėjas, tapytojas, gydytojas (g. 1829 m.).
- Gruodžio 15 d. – Antanas Petravičius, kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1821 m.).
Nedatuota
- Florianas Vyganovskis, inžinierius architektas, gyveno Rygoje (g. 1854 m.).
- Julijus Kuznecovas, latvių etnografas, teisininkas (g. 1843 m.).
- Juozapas Olechnovičius, Lietuvos revoliucinis ir politinis veikėjas (g. 1862 m.).
- Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, kolekcininkas numizmatas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1850 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 9 d. – Peterburge įvyko Kruvinasis sekmadienis - sušaudyta taiki darbininkų demonstracija, prasideda revoliucijos Rusijoje;
- Gegužės 15 d. – įkurtas Las Vegas;
- Gegužės 27 d. – prasidėjo Cušimos mūšis, dar žinomas kaip „Cušimos sąsiaurio mūšis“, kuris buvo paskutinis ir lemtingiausias Rusijos–Japonijos karo mūšis ir tesėsi iki gegužės 28 dienos;
- Liepos 1 d. – Albertas Einšteinas paskelbė Reliatyvumo teoriją.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 14 d. – Takeo Fukuda, Japonijos ministras pirmininkas 1976-1978 metais. Į istoriją jis įėjo tuo, jog pasirašė draugystės sutartį su Kinija ir taip baigė dešimtmečius trukusį abipusį priešiškumą (m. 1995 m.).
- Sausio 18 d. – Joseph Bonanno, siciliečių kilmės JAV mafijos narys, vadovavęs Bonanno mafijos šeimai (m. 2002 m.).
- Sausio 21 d. – Kristianas Dioras, prancūzų mados dizaineris[1] (m. 1957 m.).
- Sausio 26 d. – Maria Augusta von Trapp, austrų dainininkė[2] (m. 1987 m.).
- Vasario 3 d. – Grafas Giorgio Balladore Pallieri, italų teisėtyrininkas tarptautininkas, tarpautinis teisėjas, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas (m. 1980 m.).
- Vasario 7 d. – Ulf von Euler, švedų fiziologas, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1983 m.).
- Kovo 19 d. – Albert Speer, vokiečių architektas, ministras[4] (m. 1981 m.).
- Balandžio 18 d. – George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1998 m.).
- Gegužės 14 d. – Nikolajus Tichonovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, 1980–1985 m. - TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (m. 1997 m.).
- Gegužės 15 d. – Delesio Antonio Berni, italų kilmės Argentinos tapytojas, grafikas; neorealizmo Argentinos dailėje pradininkas (m. 1981 m.).
- Birželio 21 d. – Žanas Polis Sartras, prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX amžiaus egzistencialistų. 1964 metais Sartras atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos (m. 1980 m.).
- Birželio 25 d. – Elijas Kanetis, bulgarų - ispanų - žydų kilmės rašytojas. Elijas Kanetis buvo apdovanotas daugeliu apdovanojimų, 1981 m. gavo Nobelio literatūrinę premiją (m. 1994 m.).
- Liepos 17 d. – Sergejus Kiseliovas, rusų archeologas ir istorikas, istorijos mokslų daktaras (m. 1962 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Vasilijus Leontjevas, rusų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas (m. 1999 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (m. 1990 m.).
- Rugpjūčio 19 d. – Tamara Abakėlija, Gruzijos grafikė, skulptorė, teatro ir kino dailininkė[5] (m. 1953 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Marija Faustina Kovalska, Lenkijos vienuolė, mistikė, Romos katalikų bažnyčios šventoji (m. 1938 m.).
- Rugpjūčio 31 d. – Dore Schary, amerikiečių prodiuseris, režisierius, scenarijų autorius (m. 1980 m.).
- Rugsėjo 16 d.:
- Ivanas Aleksandrovičius Serovas, TSRS generolas, saugumo tarnybų vadovas, GRU viršininkas; armijos generolas (1955 rugpjūčio 8 d.), Tarybų Sąjungos Didvyris (1945 m. gegužės 29 d.) (m. 1990 m.).
- Vladimír Holan, čekų poetas (m. 1980 m.).
- Rugsėjo 18 d. – Greta Garbo, švedų kilmės JAV aktorė (m. 1990 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Severo Ochoa de Albornoz, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1993 m.).
- Rugsėjo 30 d.:
- Nevill Francis Mott, anglų fizikas, Nobelio premijos laureatas[6] (m. 1996 m.).
- Savitri Devi, prancūzų rašytoja, politinė aktyvistė. Pagarsėjusi savo nacizmą palaikančiais kūriniais, hinduizmo, nacistinio okultizmo, mistikos tematikos darbais (m. 1982 m.).
- Spalio 5 d. – Ilona Leimanė, latvių rašytoja (m. 1989 m.).
- Lapkričio 15 d. – Annunzio Paolo Mantovani, italų kilmės dirigentas ir aranžuotojas (m. 1980 m.).
- Gruodžio 7 d. – Džeraldas Koiperis, olandų kilmės amerikiečių astronomas (m. 1978 m.).
- Barnett Newman, amerikiečių dailininkas, abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas (m. 1970 m.).
- Konstantinas Travinas, praeityje garsus Rusijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Maskvos "Dinamo" ir Maskvos "Lokomotyvo" klubuose ir treniravęs TSRS vyrų, moterų rinktines bei Maskvos CSKA krepšinio komandą (m. 1988 m.).
- Simon Seeiso Griffith, politikas, Basutolando valdytojas (nuo 1939 m. rugpjūčio 3 d. iki savo mirties). Simon Seeiso Griffith yra Moshoeshoe II tėvas ir Letsie III senelis (m. 1940 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 24 d. – Žiulis Gabrielis Vernas, prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su H.Dž. Velsu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“.[7] Žymiausios knygos: „Kelionė į Žemės centrą“, „Nuo Žemės į Mėnulį“, „20000 mylių po vandeniu“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“ ir kt (g. 1828 m.).
- Liepos 11 d. – Muhamedas Abdu, egiptiečių visuomenės veikėjas, muftijus, religinis reformatorius (g. 1849 m.).[8]
- Rugpjūčio 19 d. – Lerotholi Letsie, buvo Basutolando valdytojas nuo 1891 lapkričio 20 iki 1905 rugpjūčio 19.[9][10] (g. 1836 m.).
- Lapkričio 15 d. – Ivanas Sečenovas, rusų fiziologas, refleksų teorijos kūrėjas[11][12][13] (g. 1829 m.).
- Gruodžio 31 d. – Aleksandras Stepanovičius Popovas, įžymus rusų fizikas prisidėjęs prie radijo atsiradimo (g. 1859 m.).
Nedatuota
- Henrikas Husas, lenkų geležinkelių tiesimo inžinierius (g. 1837 m.).
- Džonas Viliamas Roganas, antras aukščiausias kada nors užfiksuotas žmogus (kilęs iš JAV, Tenesio). Būdamas 13 metų jis pradėjo labai greitai augti ir tai lėmė sąnarių problemas, dėl kurių jis vėliau nebegalėjo vaikščioti. Nors jo ūgis buvo 269 cm, svėrė jis tik 79 kg. Ūgis buvo išmatuotas Roganui besėdint. 1905 m. jis mirė dėl savo ligos komplikacijų (g. 1868 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer (1835–1917);
- Fizikos – Philipp Eduard Anton von Lenard;
- Literatūros – Henrikas Sienkievičius;
- Medicinos – Robert Koch (1843–1910);
- Taikos – Baroness Bertha Sophie Felicita von Suttner.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kristianas Dioras Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Maria Augusta von Trapp. Biografija. Archyvuota kopija 2011-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Albert Speer.
- ↑ Ramutė Rachlmčuitė. Tamara Abakėlija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Nevill Francis Mott.
- ↑ Adam Charles Roberts. Science Fiction. Routledge, 2000. ISBN 0-415-19204-8
- ↑ Enciklopedija Britannica
- ↑ „Lesotho“. Suarchyvuotas originalas 2008-12-11. Nuoroda tikrinta 2009-03-28.
- ↑ Cahoon, Ben (2000). „Lesotho“. World Statesmen. org. Nuoroda tikrinta 2009-03-28.
- ↑ Ivanas Sečenovas Archyvuota kopija 2011-09-24 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Ivanas Sečenovas.
- ↑ Ivanas Sečenovas.