Haluca
31°05′49″š. pl. 34°39′07″r. ilg. / 31.097°š. pl. 34.652°r. ilg.
Smilkalų kelias – Negevo dykumos miestai (Avdatas, Haluca, Mamšitas, Šivta) * | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Izraelis |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iii, v |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1107 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2005 (29-oji sesija) |
Vikiteka: | Haluca |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Haluca (hebr. חלוצה), dar žinomas kaip Halasa, Chellous (gr. Χελλοὺς), al-Khalasa, Elusa – senovės nabatėjų įkurto miesto liekanos istoriniame Smilkalų kelyje, praeinančiame per Negevo dykumą Izraelyje. Miestas 2005 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Halucos miesto liekanos yra plačioje lygumoje už 30 km į pietryčius nuo Pietų apskrities administracinio centro Beer Ševos. Archeologiniams tyrimams dažnai trukdo čia būdingas klajojantis smėlis. Atkastas Nabatėjos laikų gatvių tinklas, dvi bažnyčios, teatras, vyninė, sargybos bokštas. Britams valdant XX a. pirmojoje pusėje Palestiną, netoliese pastatyta Al-Khalasa gyvenvietė, panaudojant senosios Halucos akmenis.
Haluca įkurta III a. pr. m. e. kaip viena iš karavanų apsistojimo vietų Smilkalų kelyje. Seniausias rastas nabatėjų įrašas datuojamas 168 m. pr. m. e. Jame užsimenama apie Halucą, kaip miestą įkurtą karaliaus Aretos valdymo metais. Ptolemėjaus „Geografijoje“ ši gyvenvietė taip pat minima kaip esančia ryčiau Jordano. Arabams užkariavus Palestiną, šiuo laikotarpiu Halucos gyventojai neapleido miesto, kaip buvo kitose Negevo gyvenvietėse, jis išliko regiono sostine.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|