Balandžio 8
Išvaizda
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 8 yra 98-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 99-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 267 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2007 m. Katalikų šalys – Šv. Velykos.
- 2012 m. Katalikų šalys – Šv. Velykos.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Alma – Dionizas – Girtautas – Girtautė – Julija – Skirgailė – Valteris
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 – Nepriklausomybės kovos: baigėsi Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Prasidėjo balandžio 2 d.;
- 1989 – atkurta Lietuvos agronomų sąjunga;
- 1990 – sovietų desantininkai Vilniuje nesėkmingai bandė užgrobti Spaudos rūmus.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1880 m. – Liudas Adomauskas, Lietuvos komunistinės krypties veikėjas (m. 1941 m.).
- 1889 m. – Vladimiras Lazersonas, Lietuvos psichologas, psichiatras, filosofijos daktaras, empirinės psichologijos atstovas (m. 1945 m.).
- 1911 m. – Melvin Calvin, amerikiečių chemikas (biochemikas), emigranto iš Lietuvos sūnus (m. 1997 m.).
- 1918 m. – Gražina Virginija Kernagienė-Blynaitė, lietuvių teatro aktorė.
- 1928 m.:
- Algimantas Nasvytis, Lietuvos architektas. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
- Vytautas Nasvytis, Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas.
- 1933 m. – Albinas Načiulis, Lietuvos dailininkas, grafikas, nusipelnęs meno veikėjas[1] (m. 2000 m.).
- 1934 m. – Bronislavas Kvedaras, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1936 m.:
- Donatas Lapienis, Lietuvos konstruktorius, išradėjas, šachmatininkas. Šachmatų žaidimo susirašinėjant tarptautinis didmeistris.
- Stanislovas Povilas Baranauskas, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1940 m. – Aloyzas Zairys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
- 1943 m. – Valerija Bartulienė, Lietuvos ir Panevėžio rajono kultūros, etnografijos, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1944 m. – Giedrius Kuprevičius, lietuvių kompozitorius.
- 1946 m. – Juozas Jundulas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1948 m. – Juozas Petkevičius, Lietuvos krepšinio treneris, masažuotojas.
- 1953 m. – Albinas Jacevičius, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Rimantas Markauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Eimutis Juzeliūnas, Lietuvos elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Vytautas Galvonas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Violeta Pažemeckienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1962 m. – Gintautas Urbšys, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono sporto ir politinis veikėjas.
- 1964 m. – Vidas Balakauskas, Panevėžio politinis veikėjas.
- 1968 m. – Darius Dimavičius, Lietuvos krepšinio treneris, žaidėjas.
- 1969 m. – Irma Stankuvienė, Lietuvos pedagogė, dailininkė, Kelmės rajono politinė ir visuomenės veikėja.
- 1970 m. – Dainius Kreivys, Lietuvos politinis veikėjas, LR ūkio ministras, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
- 1976 m. – Kęstutis Smirnovas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, kovos menų (kovinė savigyna, dziudo) meistras, Lietuvos ir tarptautinių kovos menų turnyrų nugalėtojas.
- 1984 m. – Justinas Jasiukaitis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1988 m. – Povilas Žarnauskas, Lietuvos jaunimo politikos veikėjas.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1784 – Natanielis Frydrichas Ostermejeris, religinės literatūros vertėjas, pirmojo lietuvių periodinio leidinio „Nusidavimai“ rengėjas (m. 1864);
- 1913 – Vladas Pleškūnas, skulptorius (m. 1987).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1909 m. – Bogdanas Oginskis, novatorius, mecenatas; pagal kilmę – kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Mykolo Kleopo Oginskio anūkas, Irenėjaus Oginskio sūnus, Mykolo Oginskio brolis, Rietavo dvaro savininkas (g. 1848 m.).
- 1965 m. – Česlovas Pakuckas, Lietuvos geologas, paleontologas (g. 1898 m.).
- 1967 m. – Vladas Grudzinskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1895 m.).
- 1975 m. – Kazys Labutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1899 m.).
- 1990 m. – Juozas Kanopka, Lietuvos aktorius (g. 1904 m.).
- 1993 m. – Leonas Mulevičius, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1927 m.).
- 1994 m. – Albinas Gulbinskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
- 2011 m. – Algimantas Antanas Kukšta, Lietuvos treneris, kūno kultūros ir sporto darbuotojas (g. 1935 m.).
- 2023 m. – Kazimieras Juozas Ambrasas, lietuvių kunigas, literatūros tyrinėtojas, publicistas, vertėjas (g. 1934 m.).[2]
- 2024 m. – Paulius Kavaliauskas, Lietuvos geografas, kraštotvarkininkas (g. 1945 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 217 – nužudytas Romos imperatorius Markas Aurelijus Antonijus (Marcus Aurelius Antonius);
- 1742 – Dubline pirmą kartą atlikta Džordžo Frydriko Hendelio oratorija „Mesijas“ (The Messiah);
- 1832 – Juodojo vanago karas: Apie 300 pėstininkų iš JAV šeštojo būrio, pajudėjo iš Džefersono barakų, Sent Liuise, į mūšį su Amerikos čiabuviais;
- 1893 – pirmą kartą įvyko koledžo krepšinio rungtynės Beaver Falls’e, Pensilvanijos valstija, kur Ženevos koledžo „Covenanters“ nugalėjo New Brighton’o, Pensilvanijos valstija YMCA;
- 1899 – pirmąkart moteriai (Martha Place) įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje;
- 1904 – Prancūzija ir Anglija pasirašė Antantės sutartį;
- 1904 – Longacre Square, Manhetene, pervadintas pagal laikraštį „The New York Times“ į Times Square;
- 1913 – Pekine darbą pradėjo pirmasis Kinijos parlamentas;
- 1942 – Antrasis pasaulinis karas: Sankt Perterburgo apgultis – Sovietų pajėgos atidarė labai reikalingą geležinkelį į Sankt Peterburgą;
- 1945 – Flossenbürg’o koncentracijos stovykloje pakartas pastorius ir teologas Dytrichas Bonhofferis;
- 1967 – Vienoje, Austrija, surengtą dvyliktą Eurovizijos dainų konkursą laimėjo Anglijos atlikėja Sandie Shaw su daina „Puppet on a String“;
- 1971 – šešių svarų meteoritas pataikė į Roberto ir Vandos Donahue namą Wethersfield’e, Konektikuto valstija;
- 1975 – Frenkas Robinsonas, pirmas afroamerikietis, pradėjęs eiti menedžerio pareigas „Cleveland Indians“ klube aukščiausioje beisbolo lygoje;
- 1986 – Klintas Eastwood’as, surinkęs 72 % rinkėjų balsų, išrenkamas Carmel-by-the-Sea, Kalifornijos valstija, meru;
- 1990 – serialo „Twin Peaks“ premjera;
- 1992 – baigęs karjerą tenisininkas Arturas Ashe pareiškė kad jis susirgo AIDS, kai jam buvo perpiltas kraujas darant širdies operaciją;
- 1994 – Kurto Cobain’o, Nirvana vokalisto, kūnas rastas jo namuose Vašingtono valstijoje;
- 1997 – Microsoft išleido Internet Explorer 4.0;
- 2000 – sudužo lėktuvas V-22 Osprey besileisdamas Maranoje, Arizonos valstija. Žuvo 19 žmonių;
- 2003 – JAV pajėgos atakavo televizijos Al Jazeera ofisą Bagdade, Irake. Žuvo vienas žurnalistas ir dar vienas buvo sužeistas;
- 2004 – žymus Japonijos ekonomistas ir Waseda’os universiteto profesorius Kazuhide Uekusa buvo sulaikytas, kai ant eskalatoriaus Shinagawa’os traukinių stotyje veidrodėliu žiūrinėjo po merginos sijonu;
- 2005 – Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės;
- 2006 – trečiajai kadencijai Baltarusijoje inauguruojamas prezidentas Aleksandras Lukašenka;
- 2014 – Microsoft nutraukė Windows XP sistemos palaikymą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1605 m. – Pilypas IV, Ispanijos karalius 1621–1665 m., Ispanijos Nyderlandų suverenas, Portugalijos karalius iki 1640 m. Jo mirties vakarą Ispanijos imperija buvo istoriniame zenite ir užėmė 3 milijardus akrų (m. 1665 m.).
- 1818 m. – Kristijonas IX, 1863–1906 m. Danijos karalius (m. 1906 m.).
- 1859 m. – Edmundas Huserlis, vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas (m. 1938 m.).
- 1873 m. – Fiodoras Kenemanas, rusų kompozitorius, pianistas ir pedagogas (m. 1937 m.).
- 1875 m. – Albertas I, 1909–1934 m. trečiasis Belgijos karalius (m. 1934 m.).
- 1904 m. – John Richard Hicks, 1972 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4] (m. 1989 m.).
- 1929 m. – Žakas Brelis, belgų dainininkas, prancūzų šansonjė meistras, aktorius, režisierius (m. 1978 m.).
- 1938 m. – Kofis Ata Ananas, ekonomistas, Ganos diplomatas. Buvo septintasis Generalinis Jungtinių Tautų sekretorius (nuo 1997 iki 2007), iki tol dirbo JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoju taikos palaikymo klausimais.
- 1940 m. – Džonas Havličekas, buvęs profesionalus JAV krepšininkas.
- 1941 m. – Vivjena Vestvud, britų mados dizainerė, išpopuliarinusi punk ir naujosios bangos (angl. new wave) mados tendencijas (m. 2022 m.).
- 1947 m. – Robertas Kijosakis, investuotojas, ekonominių teorijų kūrėjas ir rašytojas.
- 1948 m. – Danuta Hübner, Lenkijos ekonomistė, politikė, ES komisarė.
- 1958 m. – Marek Wacław Sawicki, lenkų inžinierius, visuomeninis ir politinis veikėjas, nuo 2007 m. Lenkijos žemės ūkio ministras.
- 1966 m. – Markas Blandelas, buvęs Formulės 1 (1991 m., 1993–1995 m.) ir CART (1996–2000 m.) serijų lenktynininkas.
- 1973 m. – Riadh Ben Khemais Bouazizi, futbolininkas, Tuniso rinktinės kapitonas, Turkijos CA Bizertin klubo saugas.
- 1979 m. – Mohamedas Kaderas, futbolininkas, Togo rinktinės puolėjas, šiuo metu rungtyniaujantis JAE klube Al-Dhafra SC.
- 1980 m. – Ben Freeman, britų aktorius[5].
- 1981 m. – Oumar Kalabane, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Turkijos Vestel Manisaspor klubo gynėjas.
- 1983 m. – Etsonas Brafheidas, surinamiečių kilmės olandų profesionalus futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ klubo gynėjas. Anksčiau per savo karjerą yra žaidęs Utrechto FC, Endšedės „Twente“ ir Glazgo „Celtic“ komandose.
- 1989 m. – Matty Healy, JK dainininkas, dainų autorius, grupės The 1975 lyderis
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1320 – Portugalijos karalius Petras I (Portugalija) (m. 1367);
- 1533 – Claudio Merulo, italų kompozitorius (m. 1604);
- 1541 – Michele Mercati, italų fizikė ir sodininkė (m. 1593);
- 1605 – Ispanijos karalius Filipas IV (m. 1665);
- 1692 – Džiusepė Tartinis, italų kompozitorius (m. 1770);
- 1865 – Čarlzas W. Woodworth, amerikiečių entomologas (m. 1940);
- 1868 – Danijos karalius Kristijanas IX (m. 1906);
- 1874 – Stanisław Taczak, lenkų generolas (m. 1960);
- 1889 – Seras Adrianas Boult, anglų dirigentas (m. 1983);
- 1892 – Mary Pickford, kanadiečių aktorė (m. 1979).
- 1904 – Džonas Hicksas anglų ekonomistas, ekonomikos Nobelio premijos laureatas (m. 1989);
- 1905:
- Helen Joseph, Pietų Afrikos kovotoja už juodaodžių lygias (m. 1992);
- Ervinas Keleris, vokiečių ledo ritulio žaidėjas;
- 1911:
- Melvinas Kalvinas, amerikiečių chemikas, chemijos Nobelio premijos laureatas (m. 1997);
- Emilis Cioran, rumunų filosofas ir eseistas (m. 1995);
- 1912:
- Alois Brunner, austrų nacis;
- Sonja Henie, norvegų dailiojo čiuožimo atstovė (m. 1969);
- 1914 – María Félix, meksikiečių aktorė (m. 2002);
- 1918 – Betty Ford, pirmoji JAV ledi;
- 1921 – Franco Corelli, italų tenoras (m. 2003);
- 1923:
- Džordžas Fisheris, amerikiečių animatografas (m. 2003);
- Edvardas Mulhare, airių aktorius (m. 1997);
- 1926 – Jürgen Moltmann, vokiečių teologas;
- 1928 – Džonas Gavin'as, amerikiečių aktorius ir JAV ambasadorius Meksikoje;
- 1929 – Walter Berry, austrų bosas-baritonas (m. 2000);
- 1933 – Fredas Ebb, amerikiečių kompozitorius (m. 2004);
- 1934 – Kurokawa Kisho, japonų architektas;
- 1940 – Džonas Havličekas, amerikiečių krepšininkas;
- 1941 – Vivienne Westwood, anglų rūbų dizainerė;
- 1943:
- Michaelis Benetas, amerikiečių šokėjas, choreografas ir teatro direktorius (m. 1987);
- Milleris Farr'as, amerikietis, amerikietiško futbolo žaidėjas;
- 1946:
- Catfish Hunter, amerikiečių beisbolo žaidėjas;
- Timas Tomersonas, amerikiečių aktorius;
- 1947:
- Tomas DeLay'us, amerikiečių politikas;
- Laris Normanas, amerikiečių dainininkas ir dainų kūrėjas;
- 1949:
- Džonas Madenas, anglų režisierius;
- Brenda Russell, amerikiečių dainininkė ir dainų kūrėja;
- 1954 – Gary Carter, beisbolo žaidėjas;
- 1955 – Barbara Kingsolver, amerikiečių novelistė;
- 1960 – Džonas Šnaideris, amerikiečių aktorius;
- 1962 – Izzy Stradlin, amerikiečių muzikantas, grupės „Guns N' Roses“ gitaristas;
- 1963:
- Julian Lennon, Džono Lenono sūnus, anglų muzikantas ir dainininkas;
- Alekas Stiuartas, anglų kriketininkas;
- 1964 – Biz Markie, amerikiečių reperis ir disk žokėjus;
- 1966:
- Robin Wright Penn, amerikiečių aktorė;
- Mazinho, brazilų futbolininkas;
- 1968 – Patricia Arquette, amerikiečių aktorė;
- 1971 – Chino XL, amerikiečių reperis;
- 1972 – Paul Grey, amerikiečių bosistas;
- 1977 – Markas Spenseris, programuotojas;
- 1979 – Alexi Laiho, suomių gitaristas ir dainininkas. Grojo grupėje „Children of Bodom“;
- 1980:
- Manuel Ortega, austrų dainininkas;
- Katee Sackhoff, amerikiečių aktorė;
- 1982 – Džudi Star, kanadiečių aktorė.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 217 m. – Marcus Aurelius Antonius Caracalla-Karakala, Septimijaus Severo vyriausias sūnus ir Romos imperatorius 211–217 m (g. 186 m.).
- 1143 m. – Jonas II Komninas, 1118–1143 m. Bizantijos imperatorius (g. 1087 m.).
- 1848 m. – Gaetanas Donicetis, italų kompozitorius, žymus belcanto meistras, vienas reikšmingiausių XIX a. pirmosios pusės italų operos kūrėjų (g. 1797 m.).
- 1931 m. – Erikas Akselis Karlfeltas, švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1864 m.).
- 1936 m. – Robert Bárány, 1914 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (g. 1876 m.).
- 1973 m. – Pablas Pikasas, ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas (g. 1881 m.).
- 1984 m. – Piotras Kapica, rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1894 m.).
- 1992 m. – Daniel Bovet, 1957 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (g. 1907 m.).
- 2010 m. – Malcolmas McLarenas, atlikėjas, impresarijus, leidėjas, tačiau labiausiai žinomas kaip buvęs britų pankroko grupės Sex Pistols vadybininkas (g. 1946 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1364 – Prancūzijos karalius Džonas II (g. 1319);
- 1461 – Džordžas Purbachas, vokiečių matematikas ir astronomas (g. 1423);
- 1586 – Martinas Chemnicas, Liuteronų reformatorius ir teologas (g. 1522);
- 1587 – Džonas Foxe, anglų rašytojas (g. 1516);
- 1691 – Karlo Rainaldi, italų archtektas (g. 1611);
- 1697 – Nilsas Juel'is, danų admirolas (g. 1629);
- 1725 – Džonas Wise, anglų dvasininkas (g. 1652);
- 1919 – Loránd Eötvös, vengrų fizikas (g. 1848);
- 1920 – Čarlzas Tomlinson Griffes, amerikiečių kompozitorius (g. 1884);
- 1936 – Robertas Bárány, austrų fiziologas, medicinos ir fiziologijos srityje Nobelio premijos laureatas (g. 1876);
- 1938 – Džo „King“ Oliver, amerikiečių muzikas (g. 1885);
- 1950 – Vaslav Nijinsky, lenkų kilmės baleto šokėjas (g. 1890);
- 1965 – Larsas Hansonas, švedų aktorius (g. 1886);
- 1981 – Omaras Bredlis, JAV generolas (g. 1893);
- 1985 – J. Fred Coots, amerikiečių dainų autorius (g. 1897);
- 1990 – Rajenas Vaitas, amerikiečių aktyvistas (g. 1971);
- 1991:
- Christopher Duff, škotų aktorius;
- Per Yngve Ohlin, norvegų muzikas;
- 1992 – Daniel Bovet, šveicarų kilmės farmacininkas, medicinos ir fiziologijos srityje Nobelio premijos laureatas (g. 1907);
- 1996 – Benas Johnsonas, amerikiečių aktorius (g. 1918);
- 1997 – Laura Nyro, amerikiečių dainininkė ir kompozitorė (g. 1947);
- 2000 – Claire Trevor, amerikiečių aktorė (g. 1910);
- 2002 – Maria Felix, meksikiečių aktorė (g. 1914);
- 2003 – Anita Borg, amerikiečių kompiuterių mokslininkė (g. 1949).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Albinas Načiulis Archyvuota kopija 2011-06-14 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Mirė t. Kazimieras Juozas Ambrasas, SJ. bernardinai.lt. 2023-04-08. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
- ↑ Mirė vienas žymiausių Lietuvos geografų. Delfi. 2024-04-08. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Ben Freeman. Informacija.
- ↑ 6,0 6,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai