Amfiarajas
Amfiarajas (Amfiaraus) graikų mitologije – Oiklėjo (arba Apolono) ir Hipermnestros sūnus[1], Erifilės vyras. Kartu su broliu Adrastu valdė Argą. Amfiarajas buvo gerbiamas pranašas, kurį globojo Apolonas ir Dzeusas[2]. Aiškeregystės talentu jį apdovanojo Dzeusas.
Amfiarajas išvijo iš Argo Adrastą, nors iki to jie miestą valdė kartu.[3] Vėliau su broliu susitaikė, tačiau jis nepamiršęs įžeidimo ištekino už jo savo sukto būdo seserį. Kadangi buvo pranašas, matė Septyneto žygio prieš Tėbus nesėkmę, todėl nenorėjo žygyje dalyvauti. Tačiau jo žmoną Erifilę papirko Polinikas (kita versija – Adrastas) Harmonijos vėriniu ir ši privertė vyrą dalyvauti žygyje. Amfiarajas paprašė savo sūnų atkeršyti Erifilei jei jis negrįžtų iš žygio.[4] Pagal daugumą autorių, mūšyje jis įveikęs Melanipą. Septyneto vadų kariuomenei pralaimėjus prie Tėbų, Amfiaras pabėgo nuo Poriklimeno, Poseidono sūnaus. Tačiau vėliau Amfiarają prarijo žemė kartu su visu vežimu.[5] Sūnūs (konkrečiai Alkmajonas) nužudė Erifilę keršydami už tėvo mirtį. Vėliau Dzeusas Amfiarają padarė nemirtingu.[6]
Šiaurės vakarų Atikoje, Orope stovėjo jo šventyklą, kuriame vyko didvyrio-dievo kultas.[7] Jis buvo garbinamas už gydymą ir pranašavimą, kurie siejami su Asklepiju. 1850 m. buvo rasti šventyklos pamatai.
Pagal romėnišką tradiciją Amfiarajas vadintas Katilu, kuris pabėgo iš skerdynių prie Tėbų, ir vadovavo ekspedicijai į Italiją. Ten jis įkūrė koloniją, kuri tapo Tiburo (dabartinis Tivolis) miestu, pavadintu pagal jo vyriausią sūnų Tiburtą.
