Poseidonas

Poseidonas (gr. Ποσειδῶν) graikų mitologijoje – vyriausias jūrų dievas. Jis taip pat yra žemės drebėjimų ir arklių dievas. Poseidonas yra Krono ir Rėjos sūnus. Romėnų atitikmuo – Neptūnas, etruskų – Netunas.

Kultas

Poseidonas

Poseidonas buvo labiausiai garbinamas keliuose miestuose: Atėnuose, kur buvo antruoju pagal svarbą po Atėnės, Korinte ir pietinėje Italijos teritorijoje, kur buvo svarbiausias Dievas.

Poseidonas vadintais tokiais epitetais kaip Enosichtonas (Enosichthon), Seischtonas (Seischthon) ir Enosigajus (Ennosigaios), kurie reiškia „Žemės drebintojas“, siejant su jo vaidmeniu sukeliant žemės drebėjimus.

Pagal Pausianą, Poseidonas buvo vienas pagrindinių Delfų orakulo prižiūrėtųjų, vėliau šias pareigas iš jo perėmė Apolonas. Apolonas ir Poseidonas artimai bendradarbiavo daugybėje sferų: pavyzdžiui, kolonizacijoje, Apolonas davė leidimą iškeliauti ir įsikurti toliau nuo Delfo, tuo tarpu Poseidonas prižiūrėjo kolonistus kelyje, taip pat jiems įsikuriant, už aukojimus teikė švarų vandenį. Ksenofobas Anabasis (Xenophon Anabasis) aprašo grupę Spartos karių, dainuojančių šlovinamąją giesmę Poseidonui, kuri iš tikrųjų yra dalis himno, paprastai dainuojamo Apolonui.

Poseidonas kaip ir Dionisas su savo menadėmis sukėlė tam tikrų neramumų. Vienas Hipokrato tekstų byloja, kad Poseidonas yra kaltas dėl tam tikros rūšies epilepsijos.

Jūreiviai melsdavę Poseidono saugios kelionės, kartais skandindavę arklius kaip auką jam.

Vaizdavimas

Vandens dievas Poseidonas visada vaizduojamas kaip raumeningas pagyvenęs vyras su ilga barzda, rankoje laikantis tridantį. Poseidono karietą traukia jūros arkliai. Taip pat siejamas su delfinais. Kai Poseidonas yra geros nuotaikos, jis kuria salas ir ramina jūras, kai bloga, jis trenkia su savo trišakiu į žemę ir sukelia chaotiškus žemės drebėjimus, skendimus, laivų dužimus.

Gražus, kaip ir pats Dzeusas, skrieja Poseidonas bekraštėmis jūromis, o aplink jo karietą žaidžia delfinai, spiečiasi iš gelmių išnirusios žuvys. O kai mosteli Poseidonas savo grėsmingu tridančiu, nelyginant kalnai iškyla jūros bangos, pasidabinusios baltomis putų keteromis, ir siaučia baisi audra. Triukšmingai daužosi jūros bangos į pakrantės uolas ir drebina žemę. Bet štai ištiesia Poseidonas savo tridantį virš bangų, ir jos nurimsta. Nutyla audra, nusiramina jūra, pasidaro lygi it veidrodis ir vos girdimai plakasi į krantą – mėlyna, bekraštė.

Romėnų kultūroje

Neptūnas buvo garbinamas romėnų pirmiausia kaip arklių dievas, žirgų lenktynių sergėtojas. Turėjo šventyklą šalia lenktynių trasos, Circus Flaminius, Romoje (pastatyta 25 m. pr. m. e.), taip pat vieną Campus Martius vietovėje. Liepos 23 d. švenčiama Neptunalija skirta vandens dievams, daugiausia Neptūnui.

Mitai

Gimimas

Poseidonas yra Krono ir Rėjos sūnus. Kronas bijodamas, kad jo vaikai nuvers jį nuo sosto, visus savo vaikus, išskyrus Dzeusą, kuri išgelbėjo motina, prarijo. Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus, tarp jų ir Poseidoną, atrijo atgal. Dzeusas su Poseidonu ir prarytais vaikais, bei hekantonkheirais, kiklopais ir gigantais stojo į kovą su titanais, ir nugalėjo. Vėliau pasaulio valdžia buvo padalyta į tris dalis, Dzeusui atiteko valdžia žemėje ir danguje, Poseidonui jūros valdžia, o Hadui požemio pasaulis.

Mylimieji

• Jo žmona Amfitritė, Nerėjo ir Doris dukra. Jis Amfitritę pamatė šokančią su savo seserimis nereidėmis Nakso salos pakrantėje. Amfitritė jį sužavėjo, ir jis panoro ją išsivežti savo karieta. Bet Amfitritę paslėpė Atlantas – titanas, laikantis ant savo pečių dangaus skliautą. Ilgai Poseidonas negalėjo jos rasti. Bet delfinas jam parodė, kur pasislėpė Amfitritė. Už tai Poseidonas perkėlė delfiną į vieną iš dangaus žvaigždynų. Tada Poseidonas pagrobė Nerėjo dukterį ir ją vedė.

• Poseidonas įsimylėjo Pelopsą, gražų jaunuolį, Tantalo sūnų. Jis pasiėmė Pelopsą į Olimpą ir padarė savo meilužiu, net gi prieš tai kai Dzeusas analogiškai pasielgė su Ganimedu. Atsidėkodamas Pelopsui už jo meilę Poseidonas jam padovanojo sparnuota karieta, lenktynėms su Oenomausu dėl Hipodamijos rankos.

• Kartą Poseidonas persekiojo Demetrą. Bet ji, atspėjusi jo ketinimus, pasivertė į kumelę, nes manė pasislėpsianti arklių bandoje. Poseidonas permatė jos gudrybę, ir pasivertė į eržilą ir pagavo ją. Jų vaikas buvo arklys, vardu Arionas, kuris suprato žmonių kalbą.

• Poseidonas turėjo romaną su Alope, jo anūkė nuo Kerkiono. Alopė susilaukusi Hipotūno. Kerkionas užkasė savo dukrą gyva, bet Poseidonas pavertė ją versme, tekančia netoli Eleusino.

• Jis taip pat išgelbėjo Aminome nuo ištvirkusio satyro, vėliau su ja susilaukė Nauplijo.

• Mirtingoji moteris vardu Tiro (Tyro) buvo ištekėjusi už Kretėjaus (su kuriuo turėjo sūnų Aesoną), bet mylėjo Enipėjų, upės dievą. Ji persiokiojo Enipėją, kuris jos nenorėjo. Vieną diena, Poseidonas pajuto geismą Tiro, jis apsimetė Enipėjumi ir iš jų sąjungos gimė Pelėjas ir Nelėjas, broliai dvyniai.

• Poseidonas su Medūza turėjo lytinių santykių ant Atėnės šventyklos grindų. Medūza buvo pakeista į pabaisą. Kai jai vėliau galvą nukirto Persėjas, iš jos kaklo pasirodė Pegasas ir Chrisaoras.

• Išžaginęs Kaenėją išpildė jos prašymą ir pavertė ją vyru.

Kitos istorijos

• Atėnė ir Poseidonas, varžėsi dėl Atėnų miesto, Atėnė nugalėjo. Jie abu sutarė, kad kiekvienas jų duos Atėnų gyventojams po vieną dovaną, ir jie turės pasirinkti, kuri dovana jiems yra geresnė. Poseidonas trenkė į žemę savo tridančiu ir ten pasirodė versmė, vanduo buvo sūrus ir nelabai naudingas. Atėnė jiem pasiūlė alyvmedį. Atėnų gyventojai (ar jų karalius Kekropsas) priėmė alyvmedį ir tuo pačiu pripažino Atėne kaip miesto globėją. Tai primena susidurimą tarp gyventojų ir imigrantų mikėniečių laikais. Įdomu paminėti, jog Atėnai buvo reikšminga jėga jūroje, viena kartą jie laimėjo mūšyje prieš persų laivyną prie Salamio salos. Kita versija yra, kad Poseidonas padovanojęs Atėnams arklius ir jų padedami jie laimėjo mūšį.

• Poseidonas ir Apolonas buvo įžeidę Dzeusą, už tai jie buvo nusiųsti tarnauti karaliui Laomedonui. Jis liepė jiems pastatyti milžiniškas sienas aplink miestą ir pažadėjo gerai atsilyginti, vėliau pažado neištesėjo. Poseidonas keršydamas, dar prieš Trojos karą, pasiuntė jūrų pabaisa užpulti Troją. Pabaisą užmušė Heraklis.

• Iliadoje Poseidonas yra graikų pusėje, ir kartais sudalyvauja kovose prieš trojėnus. Nors, XX knygoje jis išgelbėja Enėją, kai Trojos princas buvo paguldytas Achilo.

• Odisėjoje Poseidonas yra pastebimas už savo neapykantą Odisėjui, dėl to jog šis vėliau apakina Poseidono sūnų Polifemą. Poseidono priešiškumas Odisėjui daug metų trukdo grįžti namo į gimtąją Itakę.

• Eneidoje Neptūnas yra dar įsižeidęs ant trojėnų, bet ne toks kerštingas kaip Junona. I knygoje jis išgelbėja trojėnų laivyną nuo deivės mėginimo jį sudaužyti, nors pagrindinė to motyvacija, tai jog Junona įsibrovė į Neptūno valdas.

Vaikai

Su Aba:

1. Ergiskas, Trakijos miesto eponimas.

Su Aetra:

1. Tesėjas, legendinis Atėnų karalius.

Su Alope:

1. Hipotūnas, dažnai minimas kaip kaip karalius Elėjas.

Su Amfitrite:

1. Rodė, vyriausia okeanidė (arba Tetijos ir Okeano dukra).
2. Tritonas, dievas, gelmių pasiuntinys.

Su Animone: Nauplijus, argonautas įkūręs Naupliją. Su Astipalėja:

1. Ankajus;
2. Euripilas.

Su Kanake:

1. Aloėjas.

Su Keloenos:

1. Likas.

Su Chione:

1. Eumopolas, vienas pirmųjų Demetros žynių.

Su Clorija:

1. Poriklenas;

Su Demetra:

1. Arejonas (Arionas), stebuklingas žirgas, kurį Heraklis padovanojo Adrastui.
2. Despina, nimfa.

Su Europa:

1. Eufemas, Medėja išpranašavusi, kad jis valdys Libiją.

Su Euriale:

1. Orionas, didvyris, tapęs medžiotojų prototipu.

Su Eurinome:

1. Adrastas, vienas iš trijų Argo karalių.

Su Gaja:

1. Antėjas, pasižymėjo nepaprasta jėga, būdamas ant žemės;
2. Charibdė, nimfa paversta, jūros pabaisa.

Su Halija:

1. Rodė, vyriausia okeanidė.

Su Hiona:

1. Hios.

Su Hipotojė:

1. Tafijus, įkūrė Tafos miestą.

Su Ifimedėja (Ifimedija):

1. Aloadai, broliai milžinai - Otas ir Efialtas.

Su Libija:

1. Belas, Egipto karalius;
2. Agenoras (arba Belo ir Anchinojos sūnus);
3. Leleksas, Lakonijos karalius.

Su Libėja:

1. Lamija, Libijos karalienė mylėjusi Dzeusą.

Su Lisijanasa:

1. Busiris, mitinis Egipto karalius.

Su Melija:

1. Amikas, Bebrusų karalius.

Su Medūza:

1. Pegasas, sparnuotas arklys;
2. Chrisaoras, auksakardis gigantas.

Su Periboėja:

1. Nausitojus, Faecėjos karalius.

Su Toosa:

1. Polifemas, kiklopas.

Su Tiro:

1. Nelėjas ir Pilos karalius;
2. Pelijas, Jolko karalius.

Su nežinoma motina:

1. Aonas;
2. Briarėjas;
3. Bizas, kolonistas kilęs iš Megaros.
4. Kerkijonas, Elėjos karalius.
5. Kiknas, Kolonėjos karalius;
6. Evadnė;
7. Lota, nimfa;
8. Sinis;
9. Taras, įkūrė graikų koloniją Tarą (Tarentumą).