Liudvinavas
Kitos reikšmės – Liudvinavas (reikšmės).
| Liudvinavas | ||
|---|---|---|
| ||
  Liudvinavas |
||
| 54°28′55″š. pl. 23°21′22″r. ilg. / 54.482°š. pl. 23.356°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Marijampolės savivaldybė
| |
| Seniūnija | Liudvinavo seniūnija | |
| Gyventojų | 843 | |
 Vikiteka |
Liudvinavas | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Людвиново[2], lenk. Ludwinów | |
Liudvinavas – miestelis Marijampolės savivaldybėje, 9 km į pietus nuo Marijampolės, prie kelio 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Tai stačiakampio plano miestelis. Stovi medinė Liudvinavo Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1730 m., perstatyta 1975 m.; joje yra dailės paminklų), veikia Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija, vaikų darželis, biblioteka, kultūros namai, pašto skyrius (LT-69022), pirminės sveikatos priežiūros įstaiga – Liudvinavo ambulatorija, hidroelektrinė. Vyksta Šv. Liudviko atlaidai, švenčiami kasmet paskutinį rugpjūčio mėnesio sekmadienį.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XVIII a. pradžios vadinosi Trobomis, kurį laiką ir Sūduoniais. Dabartinį miestelio vardą suteikė didikas Liudvikas Konstantinas Pociejus, įkūręs gyvenvietę.[3] Pavadinimas yra su priesaga -avas [4] – Ludwinow randamas jau 1744 m. Alvito dekanato parapijų sąraše. Tačiau lieka neaišku, kodėl susiformavo pavadinimas Liudvinavas, o ne Liudvikavas.[5] Kaip bebūtų, tai yra dvarininkinis vietovardis.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelis įsikūręs prie Šešupės ir Sūduonios santakos, įsiterpęs tarp Liudvinavo ir Paežerių ežerų bei Šešupės. Pietvakariuose telkšo Liudvinavo ežeras ir Paežerių ežeras, apylinkėse yra Liudvinavo kalvagūbris (110–127 m virš jūros lygio). Į šiaurės rytus nuo miestelio įkurtas Dovinės vingio parkas Šešupės vingyje, jame įrengta lauko treniruoklių zona, futbolo aišktė, teniso kortai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į pietvakarius nuo Liudvinavo yra Liudvinavo piliakalnis. Punios girioje buvusi medžiotojų sustojimo ir nakvynės vieta iki XVIII a. pradžios vadinosi Trobomis (kurį laiką ir Sūduoniais). Vėliau čia kūrėsi kaimas, kurį miesteliu pertvarkė didikas, Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos didysis etmonas Liudvikas Konstantinas Pociejus.
Po 1717 m. pastatyta pirmoji Liudvinavo bažnyčia. 1719 m. sausio 14 d. didikas išrūpino miesto teises, kurios pakartotos 1746 m. ir 1757 m., įkurtas Liudvinavo dvaras. 1776 m. miesto savivalda panaikinta. Pakartotinai 1791 m. lapkričio 10 d. laisvojo miesto teises ir herbą suteikė Stanislovas Augustas, tačiau 1792 m. vasarą pasikeitus politinei padėčiai savivalda ir herbas vėl panaikinti. 1870 m. Liudvinavas neteko miesto teisių.[6] XIX a. pabaigoje tai gyvenvietė Kalvarijos apskrityje, valsčiaus ir parapijos centras.[7]
Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1908 m. joje įsteigta biblioteka-skaitykla. 1905 m. gruodžio mėn. Liudvinavo gyventojai išvaikė valsčiaus rusišką administraciją. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1911–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestelis sudegė. Apie XX a. pradžios Liudvinavą rašyta taip:
|
Mažas miestelis, – anksčiau buvo daug didesnis buvęs, net su trisdešimčia karčemų, jomarkais ir magdeburgijomis, – o tada su šiaudinėmis sodybomis, tik centre prie plento su keliais pirklių mūreliais ir naujai statoma prie bažnyčios mūrine mokykla. |
|
1939 m. rugpjūtį pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas nustatė, kad Liudvinavas kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą „draugystės“ sutartį, beveik visa Lietuva atiteko SSRS įtakos zonon, tačiau Liudvinavas (kaip ir Kapčiamiestis, Vilkaviškis) išliko Vokietijos zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko.
1941 m. rugsėjo mėn. Marijampolėje nužudyti Liudvinavo žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. balandžio 27 d. saugumiečiams apsupus štabo bunkerį Liudvinavo valsčiuje susisprogdino štabo viršininkas V. Vabalas (slap. Kunigaikštis), globos poskyrio viršininkas A. Pečiulis (Baritonas) ir ryšininkė J. Senkutė (Pušelė). 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 16 Liudvinavo gyventojų. 1950–1995 m. apylinkės centras ir 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė metalo dirbinių gamyklos „Pasaga“ cechas.
1986–2006 m. pastatyti kultūros namai, biblioteka. Iki 1944 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1954 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1954 m. vidurinė, dab. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija; veikia mokyklos muziejus.[8] 2001 m. patvirtintas dabartinis Liudvinavo herbas.[9] 2019 m. Liudvinavas buvo mažoji Lietuvos kultūros sostinė Marijampolės apskrityje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
|---|---|---|---|---|
| XVIII a. | Punios seniūnija | |||
| 1795–1807 m. | Liudvinavo valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis | Balstogės departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1807–1815 m. | ? | ? | Varšuvos kunigaikštystė | |
| 1837–1867 m. | ? | ? | Augustavo gubernija | Rusijos imperija |
| 1867–1915 m. | Liudvinavo valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis | Suvalkų gubernija | |
| 1919–1950 m. | Marijampolės apskritis | |||
| 1950–1953 m. | Liudvinavo apylinkės centras | Kapsuko (Marijampolės) rajonas | Kauno sritis | |
| 1953–1995 m. | ||||
| 1995–2000 m. | Liudvinavo seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis | |
| 2000– | Marijampolės savivaldybė | |||
Etnokultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rusų kalbininkai Filipas Fortunatovas ir Vsevolodas Mileris kartu 1872 m. išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį iš Liudvinavo apylinkių. Jie taip pat apibūdino kai kurias tarmės ypatybes.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelyje yra BC Liudvinavas krepšinio komanda, kuri 2012 m. Marijampolės krepšinio mėgėjų lygoje (MKML) iškovojo 2 vietą.
Miestelio parke veikia teniso kortai, kuriuose vyksta teniso turnyrai. Taip pat organizuojami krepšinio turnyrai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1800 m. | 1827 m. | 1865 m.[10] | 1888 m.[11] | 1896 m.*[2] | 1897 m.sur.[10] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 312 | 1 138 | 1 619 | 2 016 | 1 340 | 1 098 | 753 | 824 | 840 | ||
| 1979 m.sur.[13] | 1980 m. | 1986 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - | ||
| 973 | 1 090 | 1 068 | 977 | 1 055 | 966 | 843 | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Adomas Grinevičius (1845–1932), kunigas, knygnešys
- Feliksas Sirutis (1870–1947), knygnešys, švietėjas, Liudvinavo viršaitis.
- Juozas Matulaitis (1869–1964), farmacininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys
- Mečislovas Vasiliauskas (1877–1957), pedagogas, vadovėlių autorius
- Juozas Akelaitis (1880–1949), valstietis, knygnešys
- Robert Nitschmann (1892–1940), kunigas
- Birutė Kasperavičienė (1926–1976), urbanistė
- Marija Eidukevičienė (g. 1946), geografė, habilituota fizinių mokslų daktarė
- Vincentas Sirutis (1808–1878), bajoras, vaitas (Liudvinavo valčiaus valdytojas).
- Vydas Baravykas (g. 1950), agronomas, politinis veikėjas
- Petras Vaitiekūnas (g. 1953), diplomatas, užsienio reikalų ministras
- Liudvinavo apylinkėse gimė rašytojas Kazys Boruta (1905–1965). Jis labai žavėjosi šiuo miesteliu ir mėgdavo sakyti: „Liudvinavas – gražiausias pasaulyje miestas. Niekur kitur taip gerai nesijaučiau“.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Gatvė -
Tvenkinys -
Gatvė per Sūduonią -
Pėsčiųjų tiltas (buv. automobilių tiltas) -
Parkas prie Šešupės -
Nuoroda į K. Borutos tėviškę
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Людвиново. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18 (35) : Лопари — Малолетние преступники. С.-Петербургъ, 1896., 220 psl. (rus.)
- ↑ Liudvinavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-09-01).
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 126–127
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Ludwinów (29). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 475 psl. (lenk.)
- ↑ Liudvinavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 510 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=131031
- ↑ 10,0 10,1 10,2 „Marijampolės savivaldybė - Liudvinavo seniūnija“. marijampole.lt. 2015-11-11. Suarchyvuotas originalas 2015-09-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-10.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Liudvinavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 637
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Liudvinavas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 202 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liudvinavas žemėlapiuose Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
MARIJAMPOLĖ – 10 km NETIČKAMPIS – 3 km |
| |||||||||
| Avikilai – 4 km |
|
Kūlokai – 4 km | |||||||||
| Užgiriai – 3 km | ŽELSVA – 7 km Krosna – 18 km | ||||||||||
