Pereiti prie turinio

Vargai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Raitelis ant vargo akmenyje iš Hunnestad’o monumento
Hyrokina (Ludwig Pietsch piešinys, 1865 m.)

Vargas (angl. warg; iš sen. skand. vargr 'vilkas') – skandinavų mitologijoje vargais vadino vilką Fenrirą ir jo sūnus Skolą (Skoll) ir Hatį (Hati). Pasiremdamas tuo Dž. R. R. Tolkinas savo kūriniuose žodžiu warg (iš sen. anglų kalbos) vadino blogiui tarnaujančias vilkiškas būtybes.

Etimologija

Protogermanų *wargaz reiškia 'smaugikas' (žr. dabartinį vokišką würgen ir kartu 'piktadaris, nusikaltėlis, išgama'. Žodis šved. varg reiškia 'vilkas'. Artimas žodis yra sen.angl. warg 'didelis vilkas'. Olandų kalboje Warg kartais reiškia 'ernis'.

Skandinavų mitologijoje

Skandinavų mitologijoje vargais vadino mitinius vilkus Fenrirą, Skolą ir Hatį.

Vilkai taip pat buvo laikomi kai kurių humanoidų „žirgais“. Pvz., runų akmenyje šved. Rökstenen yra keningas Gunros žirgas (Gunra – viena iš valkirijų), reiškiantis 'vilkas'. Skandinavų poemoje Hyndluljóð 'Hyndlos baladė', velva Hyndla joja vilku, o į Baldro laidotuves milžinė Hyrokina (Hyrrokin) atvyko raita ant vilko.

Tolkino vargai

Tolkino knygose vargai (angl. wargs) yra spėjamai protingų būtybių, primenančių vilkus, rūšis. Jie sudarę sąjungą su orkais, kuriems kautynėse leidžia jodinėti ant savo nugarų. Galbūt jie buvo kilę iš Draugluino vilktakų ar Karcharoto. Kartais juos vaizdavo kaip dalinai protingus, turinčius savo kalbą, sąmoningai sudariusius sąjungą orkais, o ne laukinius, orkų prijaukintus gyvūnus.

Ant vilkų jojantys orkai pirmą kartą paminėti „Tinuvielės pasakoje“, ankstyvojoje Bereno ir Lutienos istorijos versijoje, kuri buvo parašyta 3-ią dešimtmetį ir paskelbta po mirties kaip „Viduržemio istorijos“ dalis.

Hobite“ vargai pasirodė du kartus. Pirmą kartą jie su orkais (knygoje vadintais goblinais), medžiojo Bilbą Beginsą, Gandalfą ir dvarfus, kitą kartą juos sutiko Penkių armijų mūšyje.

Žiedų valdove“ jie daugiausia minimi „Žiedo brolijos“ viduryje, kur vargų gauja Eregione be orkų užpuolė broliją. Žiedo karo metu (Trečiojo Amžiaus 3018-3019 m.) vargai slankiojo apie Bree sienas.