Senovės skandinavų kalba

Senovės skandinavų kalba
Kalbama	Skandinavija, Islandija, Grenlandija, Farerai, Škotija, Airija, Anglija ir Velsas, Meno Sala, Normandija, Vinlandas
Kalbančiųjų skaičius	0
Kalbos išnykimas	Iki XIV a. evoliucionavo į įvairias šiaurės germanų kalbas
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė  Germanų prokalbė  Germanų kalbos   Šiaurės germanų kalbos    Senovės skandinavų kalba
Rašto sistemos	Runos, vėliau lotynų abėcėlė (senovės skandinavų kalbos variantas
Kalbos kodai
ISO 639-2	non
ISO 639-3	non

Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.

Nuorodos

Wikimedia Incubator

Vikipedijos projektas Senovės skandinavų kalba vikiinkubatoriuje

• Lietuviškas senosios skandinavų kalbos vadovėlis
• Senoji skandinavų kalba pradedantiesiems
• Senoji skandinavų kalba tinkle Archyvuota kopija 2006-06-19 iš Wayback Machine projekto.