Kaltinėnai

Kaltinėnai
Kaltinėnai
55.567°š. pl. 22.456°r. ilg. / 55.567; 22.456 (Kaltinėnai)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Kaltinėnų seniūnija
Gyventojų (2001)	835
Vikiteka	Kaltinėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 1 Vardininkas: Kal̃tinėnai Kilmininkas: Kal̃tinėnų Naudininkas: Kal̃tinėnams Galininkas: Kal̃tinėnus Įnagininkas: Kal̃tinėnais Vietininkas: Kal̃tinėnuose
Istoriniai pavadinimai	* rus. Колтыняны

Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Iš Kaltinėnų eina keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75044).

Istorija

Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Pilių piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje. Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII a. – XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kelių į Žemaitiją aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.

Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Lietuvos valdovas Vytautas ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. – miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.

XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.

Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Kaltinėnai buvo valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos partizanai. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis. ^{[reikalingas šaltinis]}

2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1950 m.	Kaltinėnų valsčiaus centras
1950–1995 m.	Kaltinėnų apylinkės centras
po 1995 m.	Kaltinėnų seniūnijos centras

Kaltinėnų gatvelė

Rodyklė link Dionizo Poškos kapo Kaltinėnų kapinėse

Vaizdas iš viršaus

Tautos prisikėlimo kryžius

Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).

Architektūra

Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius, ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai – stotys.

• Medinė sinagoga, XIX a..
• Senosiose kapinėse:
  • koplyčia, XVIII a., 1990 m. restauruota,
  • Dionizo Poškos antkapinis paminklas,
  • metaliniai kryžiai,
  • 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas.
• Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.

1990 m. bundant Lietuvių tautai iš sovietinės priespaudos, vietiniam Kaltinėnų bažinyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant buvo pastatytas baltas „Tautos prisikėlimo kryžius“, laikomas aukščiausiu Lietuvoje kryžiumi. Kryžiaus aukštis 20 metrų (autorius – kaunieti menininkas Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.

Gyventojai

1638 m. buvo – 72, 1733 m. – 15, 1827 m. – 27 kiemai.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2001 m.
1841 m.	1865 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.
493	202	787	660	735
1977 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
772	931	869	844	835
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė ir užaugo Lietuvos prezidentas (1920–1926 m.) Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1757–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu.

Kaltinėnai buvo viena lankomiausių kunigaikščio Gedimino vietų.

Nuorodos

• Kaltinėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 180 psl.
• Kołtyniany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 294 psl. (lenk.)
• Kołtyniany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 109 psl. (lenk.)
• Trumpai apie miestelį

Aplinkinės gyvenvietės
	LAUKUVA – 17 km Bilionys – 11 km	Palentinis – 11 km Radiškė – 3 km
	ŠILALĖ – 19 km		Pelkės – 1 km KRAŽIAI – 16 km
		Pagrybis – 5 km Upyna – 14 km	Gineikiai – 4 km Kryžkalnis – 18 km