Acetilenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: jv:Asetilena |
S File:Acetylene-CRC-IR-dimensions-2D.png → File:Acetylene-CRC-IR-dimensions-2D.svg |
||
| (nerodoma 23 tarpinės versijos, sukurtos 13 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Infolentelė chembox |
|||
{| class="toccolours" border="1" style="float: right; clear: right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse;" |
|||
| pavadinimas = Acetilenas |
|||
! align="center" cellspacing="3" style="border: 1px solid #C0C090; background-color: #F8EABA; margin-bottom: 3px;" colspan="2" | {{PAGENAME}} |
|||
| paveikslėlis = [[Vaizdas:Acetylene-CRC-IR-dimensions-2D.svg|100px]] [[Vaizdas:Acetylene-CRC-IR-3D-balls.png|100px]] [[Vaizdas:Acetylene-3D-vdW.png|100px]] |
|||
|- |
|||
| IUPAC = Acetilenas |
|||
| align="center" colspan="2" | [[Vaizdas:Acetylene-2D.png|150px|Acetilenas]]<br />[[Vaizdas:Acetylene-3D-vdW.png|150px|Acetilenas]] |
|||
| sinpav = taip |
|||
|- |
|||
| sinonimai = Etinas |
|||
! align="center" cellspacing="3" style="border: 1px solid #C0C090; background-color: #F8EABA; margin-bottom: 3px;" colspan="2" | Bendra informacija |
|||
| identifikacija = taip |
|||
|- |
|||
| CAS = {{CAS|74-86-2}} |
|||
| [[IUPAC nomenklatūra|Sisteminis pavadinimas]] |
|||
| PubChem = |
|||
| Etinas |
|||
| ChemSpider = {{ChemSpider|6086}} |
|||
|- |
|||
| UNII = {{UNII|OC7TV75O83}} |
|||
| [[Cheminė formulė]] |
|||
| RTECS = |
|||
| C<sub>2</sub>H<sub>2</sub> |
|||
| EINECS = |
|||
|- |
|||
| DrugBank = |
|||
|SMILES |
|||
| EC numeris = |
|||
| C#C |
|||
| UN numeris = 1001 (ištirpintas) |
|||
|- |
|||
| KEGG = {{KEGG|C01548}} |
|||
| [[Molinė masė]] |
|||
| ChEBI = {{ChEBI|27518}} |
|||
| 26,0373 g/mol |
|||
| InChI = <small>1S/C2H2/c1-2/h1-2H</small> |
|||
|- |
|||
| cheminė informacija = taip |
|||
| Išvaizda |
|||
| cheminė formulė = C<sub>2</sub>H<sub>2</sub> |
|||
| Bespalvės dujos |
|||
| molinė masė = 26,04 g mol<sup>−1</sup> |
|||
|- |
|||
| SMILES = <small>C#C |
|||
| [[CAS registracijos numeris|CAS numeris]] |
|||
| rūgštingumas = 25 |
|||
| [74-86-2] |
|||
| bazingumas = |
|||
|- |
|||
| valentingumas = |
|||
! align="center" cellspacing="3" style="border: 1px solid #C0C090; background-color: #F8EABA; margin-bottom: 3px;" colspan="2" | Savybės |
|||
| fizinė informacija = taip |
|||
|- |
|||
| tankis = 1,097 kg m<sup>−3<sup> |
|||
| [[Tankis]] ir<br /> [[Agregatinė būsena]] |
|||
| išvaizda = |
|||
| 1,09670 kg/m<sub>3</sub>, dujos |
|||
| lydymosi temp = −80,8 °C, 192,4 K, −113,4 °F |
|||
|- |
|||
| virimo temp = −84 °C, 189 K, -119 °F ([[sublimacija]] esant 1 [[atmosfera|atm]]) |
|||
| [[Lydymosi temperatura]] |
|||
| lužio rodiklis = |
|||
| −84 °C |
|||
| klampumas = |
|||
|- |
|||
| tirpumas = |
|||
| [[Virimo temperatura]] |
|||
| siluminis laidumas = |
|||
| −80,8 °C |
|||
| atsiskyrimo koeficientas = |
|||
|- |
|||
| garavimo slegis = |
|||
<!-- |
|||
| Henrio desnis = |
|||
! align="center" cellspacing="3" style="border: 1px solid #C0C090; background-color: #F8EABA; margin-bottom: 3px;" colspan="2" | Struktūra |
|||
| kritinis santykinis drėgnumas = |
|||
|- |
|||
| farmakokinetine informacija = |
|||
|Dipolio momentas |
|||
| biotinkamumas = |
|||
| 0,336 D |
|||
| metabolizmas = |
|||
|- |
|||
| pusamžis = |
|||
|Simetrijos grupė |
|||
| pavojus = taip |
|||
|C<sub>S<sub/> |
|||
| pavojai = |
|||
|- |
|||
| ES klasifikacija = |
|||
--> |
|||
| NFPA = {{nfpa|R=4|M=1|G=3}} |
|||
! align="center" cellspacing="3" style="border: 1px solid #C0C090; background-color: #F8EABA; margin-bottom: 3px;" colspan="2" | Sauga |
|||
| žybsnio temp = |
|||
<!-- |- |
|||
| savaiminio uzsiliepsnojimo temp = |
|||
| [[Direktyva 67/548/EEC|ES klasifikacija]] |
|||
| r-frazės = |
|||
| Ypač degus('''F+''') --> |
|||
| s-frazės = |
|||
|- |
|||
| |
| LD50 = |
||
| struktūra = |
|||
| {{NFPA 704 | Health=0 | Flammability=4 | Reactivity=3 }} |
|||
| kristalinė struktūra = |
|||
|- |
|||
| molekulinė forma = linijinė |
|||
| [[Rizikos frazių sąrašas|Rizikos frazės]] |
|||
| dipolio momentas = |
|||
| R5, R6, R12 |
|||
| simetrijos grupė = |
|||
|- |
|||
| termochemija = taip |
|||
| [[Saugos frazių sąrašas|Saugos frazės]] |
|||
| standartine susidarymo entalpija = 226,88 kJ/mol |
|||
| S2, S9, S16, S33 |
|||
| giminingi junginiai = |
|||
<!-- |
|||
| grupė = [[grupė]] |
|||
|- |
|||
| giminingi = |
|||
| [[Pliupsnio temperatura]] |
|||
| giminingi2 = |
|||
| −108 °C |
|||
| giminingos grupės = |
|||
|- |
|||
}} |
|||
! align="center" cellspacing="3" style="border: 1px solid #C0C090; background-color: #F8EABA; margin-bottom: 3px;" colspan="2" | Giminingi junginiai |
|||
|- |
|||
| Kiti [[alkenas\alkenai]] |
|||
| [[Etilenas]]<br />[[Butenas|Buteno]] izomerai |
|||
|- |
|||
|Kiti junginiai |
|||
|[[Propanas]]<br>[[Metilacetilenas]]<br>[[Alenas]]<br>[[1-propanolis]]<br>[[2-propanolis]] |
|||
--> |
|||
|} |
|||
'''Acetilenas''', dar kitaip vadinamas '''etinu''', |
'''Acetilenas''', dar kitaip vadinamas '''etinu''', – organinė cheminė medžiaga, priskiriama [[angliavandenilis|angliavandenilių]] grupės [[alkinas|alkinų]] klasei, sudaryta iš dviejų [[vandenilis|vandenilio]] ir dviejų [[anglis|anglies]] [[atomas|atomų]], tarpusavyje susijungusių trivalente jungtimi. Dėl šios priežasties tai yra nesotusis angliavandenilis. Šią medžiagą pirmą kartą aptiko [[Airija|airių]] chemijos profesorius [[Edmundas Davis]] [[1836]] m. Vėliau, [[1860]] m., ją dar kartą aptiko [[Prancūzija|prancūzų]] chemikas [[Mercellin Berthelor]] ir pavadino ''acetilenu''. |
||
== Gamyba == |
== Gamyba == |
||
Pagrindinė žaliava acetileno gamybai yra [[kalcio karbonatas]] (CaCO<sub>3</sub>) ir anglis. Kalcio karbonatas pirmiausia paverčiamas [[ |
Pagrindinė žaliava acetileno gamybai yra [[kalcio karbonatas]] (CaCO<sub>3</sub>) ir anglis. Kalcio karbonatas pirmiausia paverčiamas [[kalcio oksidas|kalcio oksidu]], o [[Koksas|anglis koksuojama]]. Tuomet, reaguojant šioms dviem medžiagoms, gaunamas [[kalcio karbidas]] ir [[anglies monoksidas]]: |
||
CaO + 3C |
<math>CaO + 3C \to CaC_2 + CO </math> |
||
Kalcio karbidas tam tikru metodu reaguodamas su [[vanduo|vandeniu]] sudaro acetileną ir [[kalcio hidroksidas|kalcio hidroksidą]]. Šią reakciją [[1862]] |
Kalcio karbidas tam tikru metodu reaguodamas su [[vanduo|vandeniu]] sudaro acetileną ir [[kalcio hidroksidas|kalcio hidroksidą]]. Šią reakciją [[1862]] m. atrado [[Vokietija|vokiečių]] chemikas [[Frydrichas Vohleris]] (Friedrich Wöhler). |
||
<math>CaC_2 + 2H_2O \to Ca(OH)_2 + C_2H_2</math> |
|||
Kalcio karbido sintezė vyksta tik |
Kalcio karbido sintezė vyksta tik aukštoje, apie 2000 °C temperatūroje. |
||
Acetilenas taip pat gaminamas dalinai deginant [[metanas|metaną]] arba |
Acetilenas taip pat gaminamas dalinai deginant [[metanas|metaną]] arba [[Krekingas|krekinguojant]] [[nafta|naftą]]. |
||
== Cheminės savybės == |
== Cheminės savybės == |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Ацетилено-кислородное пламя.jpg|thumb|250 px|Acetileno degimas (branduolio temperatūra 2621°С)]] |
||
Normaliomis sąlygomis acetilenas yra bespalvės, mažai |
Normaliomis sąlygomis acetilenas yra bespalvės, mažai tirpios vandenyje lengvesnės už orą dujos. |
||
Vandenyje, kuriame yra [[Gyvsidabris| |
Vandenyje, kuriame yra [[Gyvsidabris|gyvsidabrio]] druskų ir kitų [[Katalizatorius|katalizatorių]], sudaro [[Acetaldehidas|acto aldehidą (acetaldehidą)]]. |
||
Daugiau nei 400 °C temperatūroje (kuri yra gana maža anlgiavandeniliams), prasideda [[pirolizė]]. Pagrindiniai reakcijos produktai |
Daugiau nei 400 °C temperatūroje (kuri yra gana maža anlgiavandeniliams), prasideda [[pirolizė]]. Pagrindiniai reakcijos produktai - [[Dimerizacija|dimerizuotas]] [[vinilacetilenas]] ir [[benzenas]]. 900 °C temperatūroje pagrindinis reakcijos produktas - [[suodžiai]]. |
||
Acetileno polimerizacija kartu su [[Ziegler-Natta katalizatoriai]]s sukuria poliacetileno grandinėlę. Tai buvo pirmasis atrastas [[organinis puslaidininkis]]. Reakcija su [[Jodas|jodu]] sukuria labai laidžią medžiagą. |
Acetileno polimerizacija kartu su [[Ziegler-Natta katalizatoriai]]s sukuria poliacetileno grandinėlę. Tai buvo pirmasis atrastas [[organinis puslaidininkis]]. Reakcija su [[Jodas|jodu]] sukuria labai laidžią medžiagą. |
||
| Eilutė 102: | Eilutė 94: | ||
[[Vaizdas:Carbide lamp lit.jpg|thumb|left|Acetileno lempa]] |
[[Vaizdas:Carbide lamp lit.jpg|thumb|left|Acetileno lempa]] |
||
Didžioji |
Didžioji dalis pagaminamo acetileno naudojama kitų cheminių elementų sintezei. Maždaug penktadalis – [[suvirinimas|suvirinimo]] ir pjovimo darbams acetileną deginant. |
||
Acetilenas pasižymi itin aukšta [[liepsna|liepsnos]] temperatūra - apie 3300 °C, ir išskiria 11,8 kJ/g šilumos ([https://en.wikipedia.org/wiki/Heat_of_combustion palyginimo lentelė]). Acetilenas yra trečias pagal liepsnos temperatūrą iš bendrai naudojamų medžiagų. Pirmos dvi - [https://en.wikipedia.org/wiki/Cyanogen cyanogen] (4525 °C) ir [https://en.wikipedia.org/wiki/Dicyanoacetylene dicyanoacetylene] (4990 °C). |
|||
Kartais acetilenas naudojamas vadinamoms acetileno lempoms, naudojamoms šachtose ar tyrinėjant urvus. Šiuo atveju acetilenas gaunamas iš rezervuaro lašinant vandenį ant kalcio karbido (CaC<sub>2</sub>) granulių, esančių lempoje. |
|||
Kartais acetilenas naudojamas acetileno lempoms, kurios pritaikomos šachtose ar tyrinėjant urvus. Lempose acetilenas gaunamas iš rezervuaro lašinant vandenį ant kalcio karbido (CaC<sub>2</sub>) granulių. |
|||
[[Kategorija:Nesotieji angliavandeniliai]] |
|||
[[Kategorija:Nesotieji angliavandeniliai]] |
|||
[[ar:أسيتلين]] |
|||
[[bg:Ацетилен]] |
|||
[[ca:Acetilè]] |
|||
[[cs:Ethyn]] |
|||
[[da:Acetylen]] |
|||
[[de:Ethin]] |
|||
[[el:Αιθίνιο]] |
|||
[[en:Acetylene]] |
|||
[[eo:Etino]] |
|||
[[es:Acetileno]] |
|||
[[et:Atsetüleen]] |
|||
[[fa:استیلن]] |
|||
[[fi:Asetyleeni]] |
|||
[[fr:Acétylène]] |
|||
[[gl:Acetileno]] |
|||
[[he:אצטילן]] |
|||
[[hi:एसिटिलीन]] |
|||
[[hr:Etin]] |
|||
[[hu:Acetilén]] |
|||
[[id:Asetilena]] |
|||
[[it:Acetilene]] |
|||
[[ja:アセチレン]] |
|||
[[jv:Asetilena]] |
|||
[[kn:ಅಸಿಟಿಲೀನ್]] |
|||
[[ko:아세틸렌]] |
|||
[[la:Ethinum]] |
|||
[[lv:Acetilēns]] |
|||
[[mk:Ацетилен]] |
|||
[[nl:Ethyn]] |
|||
[[nn:Acetylen]] |
|||
[[no:Acetylen]] |
|||
[[pl:Etyn]] |
|||
[[pt:Acetileno]] |
|||
[[ro:Acetilenă]] |
|||
[[ru:Ацетилен]] |
|||
[[scn:Acitalena]] |
|||
[[si:අ'සෙටිලීන්]] |
|||
[[simple:Acetylene]] |
|||
[[sk:Acetylén]] |
|||
[[sl:Acetilen]] |
|||
[[sq:Acetileni]] |
|||
[[sr:Ацетилен]] |
|||
[[sv:Etyn]] |
|||
[[tr:Asetilen]] |
|||
[[uk:Ацетилен]] |
|||
[[ur:سرکین]] |
|||
[[zh:乙炔]] |
|||
Dabartinė 07:23, 3 gruodžio 2022 versija
| Acetilenas | |
|---|---|
  
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Acetilenas | |
| Sinonimai | |
| Etinas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 74-86-2 |
| ChemSpider | 6086 |
| UNII | OC7TV75O83 |
| UN numeris | 1001 (ištirpintas) |
| KEGG | C01548 |
| ChEBI | 27518 |
| InChI | 1S/C2H2/c1-2/h1-2H |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C2H2 |
| Molinė masė | 26,04 g mol−1 |
| SMILES | C#C |
| Rūgštingumas (pKa) | 25 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | 1,097 kg m−3 |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | −80,8 °C, 192,4 K, −113,4 °F |
| Virimo t° | −84 °C, 189 K, -119 °F (sublimacija esant 1 atm) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
4
1
3
|
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | linijinė |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
226,88 kJ/mol |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Acetilenas, dar kitaip vadinamas etinu, – organinė cheminė medžiaga, priskiriama angliavandenilių grupės alkinų klasei, sudaryta iš dviejų vandenilio ir dviejų anglies atomų, tarpusavyje susijungusių trivalente jungtimi. Dėl šios priežasties tai yra nesotusis angliavandenilis. Šią medžiagą pirmą kartą aptiko airių chemijos profesorius Edmundas Davis 1836 m. Vėliau, 1860 m., ją dar kartą aptiko prancūzų chemikas Mercellin Berthelor ir pavadino acetilenu.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė žaliava acetileno gamybai yra kalcio karbonatas (CaCO3) ir anglis. Kalcio karbonatas pirmiausia paverčiamas kalcio oksidu, o anglis koksuojama. Tuomet, reaguojant šioms dviem medžiagoms, gaunamas kalcio karbidas ir anglies monoksidas:
Kalcio karbidas tam tikru metodu reaguodamas su vandeniu sudaro acetileną ir kalcio hidroksidą. Šią reakciją 1862 m. atrado vokiečių chemikas Frydrichas Vohleris (Friedrich Wöhler).
Kalcio karbido sintezė vyksta tik aukštoje, apie 2000 °C temperatūroje.
Acetilenas taip pat gaminamas dalinai deginant metaną arba krekinguojant naftą.
Cheminės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Normaliomis sąlygomis acetilenas yra bespalvės, mažai tirpios vandenyje lengvesnės už orą dujos.
Vandenyje, kuriame yra gyvsidabrio druskų ir kitų katalizatorių, sudaro acto aldehidą (acetaldehidą).
Daugiau nei 400 °C temperatūroje (kuri yra gana maža anlgiavandeniliams), prasideda pirolizė. Pagrindiniai reakcijos produktai - dimerizuotas vinilacetilenas ir benzenas. 900 °C temperatūroje pagrindinis reakcijos produktas - suodžiai.
Acetileno polimerizacija kartu su Ziegler-Natta katalizatoriais sukuria poliacetileno grandinėlę. Tai buvo pirmasis atrastas organinis puslaidininkis. Reakcija su jodu sukuria labai laidžią medžiagą.
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji dalis pagaminamo acetileno naudojama kitų cheminių elementų sintezei. Maždaug penktadalis – suvirinimo ir pjovimo darbams acetileną deginant.
Acetilenas pasižymi itin aukšta liepsnos temperatūra - apie 3300 °C, ir išskiria 11,8 kJ/g šilumos (palyginimo lentelė). Acetilenas yra trečias pagal liepsnos temperatūrą iš bendrai naudojamų medžiagų. Pirmos dvi - cyanogen (4525 °C) ir dicyanoacetylene (4990 °C).
Kartais acetilenas naudojamas acetileno lempoms, kurios pritaikomos šachtose ar tyrinėjant urvus. Lempose acetilenas gaunamas iš rezervuaro lašinant vandenį ant kalcio karbido (CaC2) granulių.