Sąrašas:Lietuvos paukščiai

Vikisritis: Paukščiai

Lietuvos paukščių sąrašas. Iki 2015 m. rugsėjo mėn., Lietuvoje aptiktos 388 rūšys, priskiriamos 21 paukščių būriui. 2015 m. gegužės 28 d. aptikta mažoji švygžda (Porzana pusilla) - tai pati paskutinė nauja ir perinti Lietuvoje rūšis. Lietuvos ornitofaunistinės komisijos parengtame Lietuvoje aptiktų paukščių rūšių sąraše yra 384 paukščių rūšys (sąrašas atnaujintas 2014.12.10). Sąraše paukščių rūšys surašytos pagal būrius ir šeimas, kurioms jos priklauso. Nurodant, kokiai sistematinei grupei priklauso rūšis remtasi P.Kurlavičiaus „Vadovu Lietuvos paukščiams pažinti“ ir M.Žalakevičiaus ir I.Žalakevičienės žurnale „Acta Zoologica Lituanica“ paskelbtu straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės (Neornithes) dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika“.

Duomenys apie įtraukimą į Lietuvos Raudonosios knygos sąrašą paiimti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymo Nr.504.

Nacionalinis Lietuvos paukštis – baltasis gandras

Sąrašas

Būrys – Nariniai paukščiai (Gaviiformes)

Rudakaklis naras

Juodakaklis naras

Tai stambūs paukščiai, kurie turi nedidelę galvą, storą kaklą, trumpus ir siaurus sparnus, trumpą uodegą. Kūnas laivelio formos, kojos užpakalinėje kūno dalyje. Užpakalinis pirmasis pirštas silpnas, išaugęs aukščiau likusiųjų. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Pastaibio priekis apaugęs tinkliškai išsidėsčiusiais skydeliais. Snapas ilgas, tiesus ir smailus.

• Šeima – Nariniai (Gaviidae)
  • Rudakaklis naras (Gavia stellata)
  • Juodakaklis naras (Gavia arctica). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Ledinis naras (Gavia immer)
  • Geltonsnapis naras (Gavia adamsii)

Būrys – Kraginiai paukščiai (Podicipediformes)

Raguotasis kragas

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurių kūnas laivelio formos, snapas tiesus ir smailus. Patinai didesni už pateles. Turi gana ilgą kaklą bei trumpas kojas, kurių kiekvienas pirštas su plaukiojamąja skiaute ir jos pasuktos atgal, pastaibis smarkiai suplotas iš šonų. Ant galvos iš pailgėjusių plunksnų dažnai susidaro kuodukai bei apykaklės. Plunksnos tankios, bet gana trumpos. Patinai ir patelės panašios spalvos.

• Šeima – Kraginiai (Podicipedidae)
  • Mažasis kragas (Tachybaptus ruficollis)
  • Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)
  • Rudakaklis kragas (Podiceps grisegena). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Raguotasis kragas (Podiceps auritus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Audrašaukliniai paukščiai (Procellariiformes)

Šiaurinis audrašauklis

Tai visame pasaulyje paplitę vandenynų paukščiai. Sutinkami toli nuo sausumos, skrenda žemai virš bangų ir niurkteli į vandenį nutverti maisto – žuvį, planktono ir kitų jūrinių gyvūnų. Šiai grupei priklauso dideli albatrosai, mažesni audrašaukliai, įkyrūs petreliai, kiti maži ir nardantys jiems giminingi paukščiai.

• Šeima – Kregždiniai audrašaukliai (Hydrobatidae)
  • Šiaurinis audrašauklis (Oceanodroma leucorhoa)

Būrys – Irklakojiniai paukščiai (Pelecaniformes)

Didieji kormoranai

Tai vieninteliai paukščiai, kurių visi 4 pirštai plėvėti, ir jie puikiai plaukioja. Daugumai rūšių būdingi platūs sparnai. Fregatos ir fajetonai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore, o smigikai, kormoranai ir žalčiakakliai gali ilgai skrieti virš vandenyno. Visi šio būrio paukščiai minta žuvimis.

• Šeima – Padūkėliniai (Sulidae)
  • Šiaurinis padūkėlis (Morus bassanus)
• Šeima – Kormoraniniai (Phalacrocoracidae)
  • Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)
  • Kuoduotasis kormoranas (Phalacrocorax aristotelis)
  • Mažasis kormoranas (Phalacrocorax pygmaeus)
• Šeima – Pelikaniniai (Pelecanidae)
  • Rožinis pelikanas (Pelecanus onocrotalus)
  • Garbanotasis pelikanas (Pelecanus crispus). Neperi. Pirmą kartą pastebėtas 2015 m. gegužės 21 d.

Būrys – Gandriniai paukščiai (Ciconiiformes)

Pilkasis garnys

Juodasis gandras

Būryje vidutinio didumo ir stambūs paukščiai, kurie turi ilgą kaklą, snapą ir kojas. Priekinių pirštų pamatinėje dalyje yra plėvelė, užpakalinis pirštas gerai išlavėjęs, remiasi į žemę. Gyvena prie vandenų, pelkėtose vietose, prie sodybų.

• Šeima – Garniniai (Ardeidae)
  • Didysis baublys (Botaurus stellaris). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Mažasis baublys (Ixobrychus minutus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Naktikovas (Nycticorax nycticorax)
  • Ibiškasis garnys (Bubulcus ibis)
  • Mažasis baltasis garnys (Egretta garzetta)
  • Didysis baltasis garnys (Egretta alba). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Pilkasis garnys (Ardea cinerea)
  • Purpurinis garnys (Ardea purpurea)
• Šeima – Gandriniai (Ciconiidae)
  • Baltasis gandras (Ciconia ciconia). Lietuvos nacionalinis paukštis.
  • Juodasis gandras (Ciconia nigra). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Ibiniai (Threskiornithidae)
  • Rudasis ibis (Plegadis falcinellus)
  • Girnovė (Platalea leucorodina)

Būrys – Flaminginiai paukščiai (Phoenicopteriformes)

Didieji flamingai

Tai vieninteliai paukščiai, kurie maitinasi filtruodami vandenį. Panėrę snapus į vandenį flamingai liežuviu varo vandenį į snapą ir jį košia per plyšius snape, taip surinkdami mažus augalus ir gyvūnus. Labai dideli paukščiai, sveriantys iki 4500 g. Kaklas ir kojos ilgos. Masyvus snapas beveik stačiu kampu išlinkęs žemyn. Žandų kraštuose yra raginių plokštelių. Priekiniai pirštai sujungti plaukiojamąją plėve. Plunksnos minkštos ir gana purios. Sparnai ir uodega trumpi.

• Šeima – Flaminginiai (Phoenicopteridae)
  • Didysis flamingas (Phoenicopterus roseus)

Būrys – Žąsiniai paukščiai (Anseriformes)

Gulbių nebylių šeimynėlė

Pilkoji žąsis

Paprastoji berniklė

Didieji dančiasnapiai

Šiam būriui priklauso įvairaus dydžio vandens paukščiai, turintys kresną kūną, ilgą kaklą ir kojas su plaukiojamąja plėve. Snapas platus, jo viršūnė baigiasi kietu raginiu nagu. Turi gerai išsivysčiusią pasturgalio liauką. Plunksnos tankios, daug pūkų.

• Šeima – Antiniai (Anatidae)
  • Gulbė nebylė (Cygnus olor)
  • Mažoji gulbė (Cygnus columbianus)
  • Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Želmeninė žąsis (Anser fabalis)
  • Trumpasnapė žąsis (Anser brachyrhynchus)
  • Baltakaktė žąsis (Anser albifrons)
  • Mažoji žąsis (Anser erythropus)
  • Pilkoji žąsis (Anser anser). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Kanadinė berniklė (Branta canadensis). Lietuvoje invazinė rūšis.
  • Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis)
  • Paprastoji berniklė (Branta bernicla)
  • Rudakaklė berniklė (Rufibrenta ruficollis)
  • Rudoji antis (Tadorna ferruginea)
  • Urvinė antis (Tadorna tadorna). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Mandarininė antis (Aix galericulata)
  • Cyplė (Anas penelope)
  • Pilkoji antis (Anas strepera). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Rudagalvė kryklė (Anas crecca)
  • Didžioji antis (Anas platyrhynchos)
  • Smailiauodegė antis (Anas acuta). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Dryžagalvė kryklė (Anas querquedula)
  • Šaukštasnapė antis (Anas clypeata). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Šalminė antis (Netta rufina)
  • Rudagalvė antis (Aythya ferina)
  • Rudė (Aythya nyroca). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)
  • Žiloji antis (Aythya marila)
  • Paprastoji gaga (Somateria mollissima)
  • Skiauterėtoji gaga (Somateria spectabilis)
  • Sibirinė gaga (Polysticta stelleri). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Puošnioji antis (Histrionicus histrionicus)
  • Ledinė antis (Clangula hyemalis)
  • Juodoji antis (Melanitta nigra)
  • Nuodėgulė (Melanitta fusca)
  • Klykuolė (Bucephala clangula)
  • Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus)
  • Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Didysis dančiasnapis (Mergus merganser). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Vištiniai paukščiai (Galliformes)

Kurtinys

Kurapka

Daugumos vištinių paukščių kūnas stambus, galva maža, o sparnai trumpi ir apvalūs. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam bėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus. Trumpas snapas yra kiek lenktas, o storos ir stiprios kojos tinka kapstyti ir atkasti maistą. Daugeliui vištinių paukščių rūšių būdingi spalvotos odos lopai arba ilgos įspūdingos uodegos ir skiauterės.

• Šeima – Tetervininiai (Tetraonidae)
  • Jerubė (Bonasa bonasia)
  • Žvyrė (Lagopus lagopus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Tetervinas (Tetrao tetrix). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Kurtinys (Tetrao urogallus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Fazaniniai (Phasianidae)
  • Kurapka (Perdix perdix)
  • Putpelė (Coturnix coturnix). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Fazanas (Phasianus colchicus)

Būrys – Gerviniai paukščiai (Gruiformes)

Pilkoji gervė

Švygžda

Įvairi ir gana skirtingo gyvenimo būdo paukščių grupė, kurią jungia panaši vidinė gyvūnų sandara. Tai sausumos paukščiai, nors dalis jų gyvena pelkėse ir prie vandens. Dauguma monogamai. Jaunikliai viščiukiniai. Lizdas dažniausiai būna ant žemės, kartais medžiuose.

• Šeima – Gerviniai (Gruidae)
  • Pilkoji gervė (Grus grus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Vandeninės vištos (Rallidae)
  • Ilgasnapė vištelė (Rallus aquaticus)
  • Švygžda (Porzana porzana). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Mažoji švygžda (Porzana pusilla). Pirmą kartą aptikta 2015 m. gegužės 28 d. Lietuvoje perinti rūšis.
  • Plovinė vištelė (Porzana parva). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Griežlė (Crex crex). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Nendrinė vištelė (Gallinula chloropus)
  • Laukys (Fulica atra)
• Šeima – Eininiai (Otididae)
  • Puošnusis einis (Chlamydotis undulata)
  • Didysis einis (Otis tarda). XIX amžiaus pabaigoje gyveno dabartinės Lietuvos pietinėje dalyje.

Būrys – Sėjikiniai paukščiai (Charadriiformes)

Jūrinės šarkos

Pempė

Gaidukas

Perkūno oželis

Tikutis

Bukauodegis plėšikas

Rudagalviai kirai

Upinės žuvėdros

Alka

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurie sveria 20-3000 g. Išvaizda ir gyvenimo būdas labai skirtingi. Snapo forma įvairi. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiagyviais ir moliuskais, rečiau kitokiu maistu. Dauguma rūšių lizdus krauna ant žemės.

• Šeima – Jūršarkiniai (Haematopodidae)
  • Jūrinė šarka (Haematopus ostralegus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Avocetiniai (Recurvirostridae)
  • Kojūkas (Himantopus himantopus)
  • Avocetė (Recurvirostra avosetta). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Storkulniniai (Burhinidae)
  • Storkulnis (Burhinus oedicnemus)
• Šeima – Tirkšliniai (Glareolidae)
  • Juodasparnė kregždūnė (Glareola nordmanni)
• Šeima – Sėjikiniai (Charadriidae)
  • Upinis kirlikas (Charadrius dubius)
  • Jūrinis kirlikas (Charadrius hiaticula). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Juodakojis kirlikas (Charadrius alexandrinus)
  • Mornelis (Charadrius morinellus)
  • Amerikinis sėjikas (Pluvialis dominica)
  • Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Jūrinis sėjikas (Pluvialis squatarola)
  • Tundrinis sėjikas (Pluvialis fulva); Pirmą kartą pastebėtas 2015 m. gegužės 20 d.
  • Baltauodegė pempė (Chettusia leucura)
  • Pempė (Vanellus vanellus)
• Šeima – Tilvikiniai (Scolopacidae)
  • Islandinis bėgikas (Calidris canutus)
  • Smiltinukas (Calidris alba)
  • Mažasis bėgikas (Calidris minuta)
  • Teminko bėgikas (Calidris temminckii)
  • Raibakrūtis bėgikas (Calidris melanotos)
  • Lenktasnapis bėgikas (Calidris ferruginea)
  • Jūrinis bėgikas (Calidris maritima)
  • Juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą
  • Plokščiasnapis bėgikas (Limicola falcinellus)
  • Gaidukas (Philomachus pugnax). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Oželis nykštukas (Lymnocryptes minimus)
  • Perkūno oželis (Gallinago gallinago)
  • Stulgys (Gallinago media). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Slanka (Scolopax rusticola)
  • Griciukas (Limosa limosa). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Laplandinis griciukas (Limosa lapponica)
  • Vidutinė kuolinga (Numenius phaeopus)
  • Didžioji kuolinga (Numenius arquata). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Tamsusis tilvikas (Tringa erythropus)
  • Raudonkojis tulikas (Tringa totanus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Kūdrinis tilvikas (Tringa stagnatilis)
  • Žaliakojis tulikas (Tringa nebularia)
  • Brastinis tilvikas (Tringa ochropus)
  • Tikutis (Tringa glareola). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Terekija (Xenus cinereus)
  • Krantinis tilvikas (Actitis hypoleucos)
  • Dėmėtasis krantinis tilvikas (Actitis macularius)
  • Akmenė (Arenaria interpres)
  • Apvaliasnapis plaukikas (Phalaropus lobatus)
  • Plokščiasnapis plaukikas (Phalaropus fulicaria)
• Šeima – Plėšikiniai (Stercorariidae)
  • Didysis plėšikas (Catharacta skua)
  • Bukauodegis plėšikas (Stercorarius pomarinus)
  • Smailiauodegis plėšikas (Stercorarius parasiticus)
  • Uodeguotasis plėšikas (Stercorarius longicaudus)
• Šeima – Kiriniai (Laridae)
  • Kiras kvatoklis (Larus ichthyaetus)
  • Juodagalvis kiras (Larus melanocephalus)
  • Mažasis kiras (Larus minutus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Rudagalvis kiras (Larus ridibundus)
  • Paprastasis kiras (Larus canus)
  • Silkinis kiras (Larus fuscus)
  • Sidabrinis kiras (Larus argentatus)
  • Kaspijinis kiras (Larus cachinnans)
  • Geltonkojis kiras (Larus michahellis)
  • Tolimųjų Rytų kiras (Larus schistisagus)
  • Mažasis poliarinis kiras (Larus glaucoides)
  • Didysis poliarinis kiras (Larus hyperboreus)
  • Balnotasis kiras (Larus marinus)
  • Rožinis kiras (Rhodostethia rosea)
  • Tripirštis kiras (Rissa tridactyla)
  • Skeltauodegis kiras (Xema sabini)
  • Bonaparto kiras (Chroicocephalus philadelphia)
  • Laibasnapis kiras (Chroicocephalus genei)
• Šeima – Žuvėdriniai (Sternidae)
  • Plėšrioji žuvėdra (Sterna caspia)
  • Margasparnė žuvėdra (Sterna sandvicensis)
  • Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)
  • Poliarinė žuvėdra (Sterna paradisaea)
  • Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybridus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus)
  • Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Alkiniai (Alcidae)
  • Mažoji alka (Alle alle)
  • Laibasnapis narūnėlis (Uria aalge)
  • Alka (Alca torda)
  • Taistė (Cepphus grylle)
  • Mormonas (Fratercula arctica)

Būrys – Vanaginiai paukščiai (Accipitriformes)

Vištvanagis

Jūrinis erelis

Įvairaus didžio dieninių plėšriųjų paukščių būrys, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Lietuvoje aptinkama dviems šeimoms priklausančios 22 rūšys.

• Šeima – Vanaginiai (Accipitridae)
  • Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Juodasis peslys (Milvus migrans). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Rudasis peslys (Milvus milvus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Palšasis grifas (Gyps fulvus)
  • Paprastasis gyvatėdis (Circaetus gallicus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)
  • Javinė lingė (Circus cyaneus)
  • Stepinė lingė (Circus macrourus)
  • Pievinė lingė (Circus pygargus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Vištvanagis (Accipiter gentilis). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Paukštvanagis (Accipiter nisus)
  • Paprastasis suopis (Buteo buteo)
  • Stepinis suopis (Buteo rufinus)
  • Tūbuotasis suopis (Buteo lagopus)
  • Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Karališkasis erelis (Aquila heliaca)
  • Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Stepinis erelis (Aquila nipalensis)
  • Nykštukinis sakalinis erelis (Hieraaetus pennatus)
• Šeima – Žuvininkiniai (Pandionidae)
  • Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Smiltvištiniai paukščiai (Pterocliformes)

Stepinė vištelė

Galva maža, kūnas kresnas, kojos apžėlusios plunksnomis. Tačiau pakilusios į orą jos puikiai skrenda ilgais smailias sparnais, plasnodamos kaip karveliai. Šie paukščiai plunksnomis sugeria vandenį ir neša jaunikliams į lizdus, kurie paprastai būna toli nuo vandens šaltinių.

• Šeima – Smiltvištiniai (Pteroclidae)
  • Stepinė vištelė (Syrrhaptes paradoxus)

Būrys – Karveliniai paukščiai (Columbiformes)

Keršulis

Vidutinio dydžio paukščiai, turintys trumpas kojas, mažą galvą ir išsipūtusią krūtinę. Gyvena sausumoje, gerai vaikšto ir net bėgioja. Skrenda vikriai.

• Šeima – Karveliniai (Columbidae)
  • Uldukas (Columba oenas). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Keršulis (Columba palumbus)
  • Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto)
  • Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur)
  • Uolinis karvelis (Columbia livia). Dažn. vad. Naminis karvelis.

Būrys – Gegutiniai paukščiai (Cuculiformes)

Gegutė

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, gyvenantys daugiausia medžiuose. Turi pailgėjusią uodegą, kojų I ir IV pirštai atsilenkę atgal ir yra priešpriešiais dviem viduriniams. Dauguma šio būrio paukščių patys krauna lizdus ir globoja jauniklius, tačiau kitiems būdingas lizdinis parazitizmas – kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus. Jauniklius išperi kiti paukščiai.

• Šeima – Gegutiniai (Cuculidae)
  • Gegutė (Cuculus canorus)

Būrys – Pelėdiniai paukščiai (Strigiformes)

Liepsnotoji pelėda

Naminė pelėda

Tai vidutinio dydžio ir gana dideli naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas.

• Šeima – Liepsnotosios pelėdos (Tytonidae)
  • Paprastoji liepsnotoji pelėda (Tyto alba). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Pelėdiniai (Strigidae)
  • Apuokėlis (Otus scops)
  • Didysis apuokas (Bubo bubo). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
  • Raiboji pelėda (Surnia ulula)
  • Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudoinąją knygą
  • Pelėdikė (Athene noctua). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Naminė pelėda (Strix aluco)
  • Uralinė pelėda (Strix uralensis). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Laplandinė pelėda (Strix nebulosa)
  • Mažasis apuokas (Asio otus)
  • Balinė pelėda (Asio flammeus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Lututė (Aegolius funereus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Lėliniai paukščiai (Caprimulgiformes)

Lėlys

Vidutinio dydžio paukščiai. Snapas trumpas. Žiotys labai plačios, jų pakraščiai apaugę šereliais. Akys didelės. Kojos trumpos, pirštai silpni. Neryškių pilkšvų bei rusvų spalvų. Plunksnos minkštos. Sparnai ir uodega ilgi.

• Šeima – Lėliniai (Caprimulgidae)
  • Lėlys (Caprimulgus europaeus)

Būrys – Čiurliniai paukščiai (Apodiformes)

Čiurlys

Smulkūs, vikriai skraidantys paukščiai, turintys smailius sparnus ir mažas, vaikščioti netinkamas kojas. Monogamai. Jaunikliai išsikala pliki ir akli.

• Šeima – Čiurliniai (Apodidae)
  • Čiurlys (Apus apus). Peri Lietuvoje.
  • Blyškusis čiurlys (Apus pallidus). Retai užklysta, Lietuvoje neperi. Pirmą kartą stebėtas per rudeninę paukščių migraciją, 2013 m. spalio 28 d.
  • Baltagurklis čiurlys (Tachymarptis melba sin. Apus melba). Retai užklysta, Lietuvoje neperi.

Būrys – Žalvarniniai paukščiai (Coraciiformes)

Kukutis

Labai įvairaus dydžio ir išvaizdos paukščiai, dažniausiai ryškių metalo blizgesio margų spalvų. Neturi gūžio, o kojų 3 priekiniai pirštai suaugę pamatais. Dauguma šių paukščių gyvena miškuose. Žeme vaikšto prastai arba ant jos visai netupia.

• Šeima – Tulžiniai (Alcedinidae)
  • Tulžys (Alcedo atthis). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Bitininkiniai (Meropidae)
  • Bitininkas (Merops apiaster)
• Šeima – Žalvarniniai (Coraciidae)
  • Žalvarnis (Coracias garrulus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Šeima – Kukutiniai (Upupidae)
  • Kukutis (Upupa epops). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Geniniai paukščiai (Piciformes)

Juodosios meletos

Tripirštis genys

Priklauso smulkūs, iki vidutinio didumo, gana įvairios išvaizdos ir gyvenimo būdo miško paukščiai. Jų kojos pritaikytos kopinėti medžių kamienais: du pirštai atkreipti į priekį, 2 atgal. Minta medžių vaisiais ir sėklomis, o kai kurie paukščiai ilgu savo liežuviu iš po žievės bei iš medienos ištraukia besislapstančius vabzdžius ir jų lervas.

• Šeima – Geniniai (Picidae)
  • Grąžiagalvė (Jynx torquilla)
  • Pilkoji meleta (Picus canus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Žalioji meleta (Picus viridis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Juodoji meleta (Dryocopus martius)
  • Vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius)
  • Didysis margasis genys (Dendrocopos major)
  • Baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Mažasis margasis genys (Dendrocopos minor)
  • Tripirštis genys (Picoides tridactylus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Sakaliniai paukščiai (Falconiformes)

Pelėsakaliai

Įvairaus didžio dieninių plėšriųjų paukščių būrys, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Snapo pamatinėje dalyje apie šnerves yra geltonos minkštos odos plotas – vaškinė. Plunksnos prigulusios prie kūno, neryškių spalvų. Sparnai ilgi, su 10 didžiųjų plasnojamųjų ir su 12-14 vairuojamųjų plunksnų. Turi gerai išvystytą gūžį, kuris labai išsitempia. Lietuvoje aptinkama vienai šeimai priklausančios 9 rūšys.

• Šeima – Sakaliniai (Falconidae)
  • Stepinis pelėsakalis (Falco naumanni)
  • Pelėsakalis (Falco tinnunculus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus)
  • Startsakalis (Falco columbarius). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Sketsakalis (Falco subbuteo). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
  • Eleonoros sakalas (Falco eleonorae)
  • Taurusis sakalas (Falco cherrug)
  • Medžioklinis sakalas (Falco rusticolus)
  • Sakalas keleivis (Falco peregrinus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Būrys – Žvirbliniai paukščiai (Passeriformes)

Daugeliui rūšių būdingos sudėtingos giesmės, kurias išgauna gerklomis. Dauguma gyvena medžiuose ir krūmuose, o kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi ant žemės, kregždės daugiausia laiko praleidžia ore.

• Žr. – Lietuvos žvirblinių paukščių sąrašas

Nuorodos

• raudonojiknyga.lt / Lietuvos raudonoji knyga - nykstančių ir retų paukščių sąrašas
• birdlife.lt/ Lietuvos Ornitologų Draugija (LOD) / LOD sudarytas SISTEMATINIS LIETUVOS PAUKŠČIŲ SĄRAŠAS
• ziedavimas.com / Paukščių žiedavimas / Pilnas Lietuvos paukščių sąrašas
• orni.lt / Paukščių pasaulis
• birdpix.lt / Paukščių nuotraukų galerija
• facebook.com / Lietuvos paukščiai
• grynas.delfi.lt / Į Lietuvos paukščių sąrašą įrašoma 381-oji rūšis, 2013 m. spalio 5 d.
• ekologija.blogas.lt / Ornitologai džiugina naujomis Lietuvai paukščių rūšimis, 2013 m. lapkričio 1 d.
• hbw.com / Species (HBW Alive provides full accounts for every bird species known to science up to June 2013), anglų kalba