Eurazinis sketsakalis
| Falco subbuteo Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Eurazinis sketsakalis | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Falco subbuteo Linnaeus, 1758 |
Eurazinis sketsakalis, arba sketsakalis (Falco subbuteo) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.
Išvaizda
redaguotiEurazinis sketsakalis kiek mažesnis už miesto karvelį. Būdingi ilgi, siauri sparnai ir palyginti trumpa uodega. Nuo kitų sakalų skiriasi kontrastiška spalva, juoda dėme po akimis. Kūno apačia rik išilgai dėmėta. Patino ir patelės kūno viršus, melsvai pilko atspalvio. Sprando srityje didelė balta dėmė. Kūno apačia balsva su rudu išilginiu raštu. Blauzdos plunksnos ir pauodegys ryškiai rudi. Snapas melsvas, galas juodas. Vaškinė, vokų kraštai ir kojos geltonos, nagai juodi. Rainelė tamsiai ruda. Jaunikliai blankesnių spalvų ir rusvo atspalvio. Jų pauodegys ir blauzdos plaukai palši. Pūkinis apdaras ilgas ir tankus, iš viršaus šviesiai gelsvas, iš apačios baltas. Vėliau pūkai pailgėja, tampa pilkesni, apačia būna rausva.
Paplitimas
redaguotiEurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Baltąją jūrą, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupius, Kolymos kalnagūbrį. Pietuose paplitęs iki šiaurinio Laoso, pietinio Himalajų šlaito, šiaurinio Afganistano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, kai kuriose salose.
Žiemoja Pietų Afrikoje, Indijoje.
Lietuvoje eurazinis sketsakalis įprastas, bet negausus paukštis. Tai yra pušynų paukštis, todėl dažniau sutinkamas pietrytinėje šalies dalyje.
Biologija
redaguotiDažniausiai peri brukniašiliuose arba mišriuose miškuose. Lizdavietėms pasirenka brandžius, vidutinio tankumo medynus. Taip pat įsikuria prie pelkių esančiuose miškuose, kartais – miestų parkuose. Skrydis greitas ir vikrus. Labai aršiai gina lizdavietę – puola ne tik besikėsinančius kitus paukščius, bet ir žmogų. Jaunikliai labai triukšmingi.
Eurazinis sketsakalis medžioja ore: pasivijęs vabzdį, čiumpa snapu ar koja ir tuoj pat sulesa arba neša jaunikliams. Grobio tyko ir tupėdamas ant pelkės plynėje styrančių sausų medžių.
Pavasarį grįžta į tą pačią lizdo teritoriją, neretai įsikuria kranklių gūžtose, kai jų jaunikliai jau būna išskridę. Kartais peri ir varnų lizduose, kurių, prieš dėdamas kiaušinius, niekaip specialiai netvarko. Dėtyje paprastai būna 3 kiaušiniai, sveriantys po 24 gramus. Perėjimo laikas – apie 28 dienos. Sakaliukai lizde išbūna apie 30 dienų, o vėliau su tėvais traukia link kirtaviečių, pelkių plynių ir kelias savaites mokosi medžioti.
Minta smulkiais žvirbliniais paukščiais, vabzdžiais. Gaudo atviro kraštovaizdžio sparnuočius. Didelę grobio dalį sudaro šelmeninės, langinės kregždės, kalviukai. Taip pat gaudo ligutes, strazdus ir čiurlius. Veisimosi periodu ryte ir vakare gaudo paukščius, o dieną – skėtes, drugelius ir kt.
Taip pat skaityti
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
