Mažasis kiras
Larus minutus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mažasis kiras (Larus minutus) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Larus minutus Pallas, 1776 |
Mažasis kiras (Larus minutus) – kirinių (Laridae) šeimos paukštis.
Išvaizda
redaguotiMažasis kiras yra smulkesnis už rudagalvį kirą. Nuo pastarosios rūšies nesunku atskirti iš juodos galvos, baltų sparnų galų bei juosvos jų apačios. Patino ir patelės galva juoda, kaklas, pilvinė pusė ir uodega balti, sparnai ir pečiai balsvai pilki. Plasnojamosios plunksnos pilkos su baltomis viršūnėmis. Snapas tamsiai raudonas, kojos raudonos, rainelė tamsiai ruda. Poilsio apdaru galva balta, tik pakaušis ir plotelis prie ausų pilki. Snapas juosvas. Jauniklių viršutinį kūno dalis juodai ruda. Galva balta, jos šonuose tamsios dėmės. Per sparnus eina įstriža tamsi juosta. Vairuojamosios plunksnos baltos su juoda juostele gale. Kūno apačia balta, su didele rusva ir pilka dėme pagurklyje ir tamsiu margumu kūno šonuose. Snapas juosvas, kojos raudonos. Rainelė juoda. Pūkuoto jauniklio viršus tamsiai rusvas, su juodai rudomis dėmėmis, kūno apačia rusva.
Paplitimas
redaguotiArealas pertrauktas. Europoje paplitęs nuo Šiaurės jūros pakrančių iki Kamos baseino. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Volgos–Kamos aukštupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Dnepro, Dono aukštupio, Lenkijos. Gyvena Vakarų Sibire ir šiauriniame Kazachstane, Lenos baseine ir Užbaikalėje. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, šiaurinėse Afrikos pakrantėse, prie Kaspijos jūros.
Lietuvoje reta rūšis, dažnesnė tik migracijų metu.
Biologija
redaguotiApsistoja ir veisiasi sekliuose ežeruose, tvenkiniuose. Lizdus krauna salelėse, pelkėtose pakrantėse. Įsikuria žuvėdrų, rudagalvių kirų kolonijose arba netoli jų. Dažnai telkiasi į atskiras nedideles kolonijas. Gana judrus, aktyvus šviesiuoju paros metu, ypač saulėtomis dienomis. Vikriai gaudo skraidančius vabzdžius. Ilsisi plūduriuodamas vandenyje.
Lytiškai subręsta antraisiais arba trečiaisiais gyvenimo metais. Lizdą įsirengia sausumoje arba ant plūduriuojančių augalų iš sausos žolės, viksvų, švendrų ir t. t. Lizdą krauna abu porelės nariai. Dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, perimi apie 23 dienas. Perėti pradedama padėjus paskutinį kiaušinį. Tik išsiritę jaunikliai sveria maždaug po 10 gramų. Jei niekas nepuola, jie ilgai nepalieka lizdo. Skraidyti pradeda 3–4 savaičių amžiaus.
Minta smulkiais vabzdžiais, mašalais. Kartais lesa žuvų mailių. Labai vertinamas paukštis, nes sunaikina daug žemės ūkio kenkėjų.
Šaltiniai
redaguoti- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.