Rabindranatas Tagorė
Išvaizda
Rabindranatas Tagorė (bengal. Robindronath Thakur; (1861-1941) – indų rašytojas, poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas ir visuomenės veikėjas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1913).
Sentencijos
[keisti]Apie gėles
[keisti]- Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas.
- Negaišk skindamas gėles, kad jas išlaikytumei, bet eik ir eik pirmyn, ir gėlės išsilaikys tavo kelyje. Norėdamas paliesti – gali netekti, nesiartindamas – gali turėti amžinai.
- Nelėtink žingsnių, neskink gėlių, norėdamas jas išsaugoti, eik tik pirmyn – gėlės žydės visam tavo kely.
Apie gyvenimą
[keisti]- Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį.
- Džiaugsmas yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra gyvenimas. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo.
- Gyvenimas apskritai niekuomet nežiūri į mirtį rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame.
- Gyvenimas – keistas mišinys. Būtina jį pažinti tokį, koks jis yra, pirmiausia mėginant jį suprasti, o paskui tobulinti.
- Gyvenime už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis.
- Esame pakviesti į Gyvenimo puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis laikas ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti.
- Kad aš myliu gyvenimą – neneigiu, kad turėsiu jį palikti – nenuneigiama.
- Mes gyvename šiame pasaulyje tol, kol jį mylime.
- Miegojau ir sapnavau, kad gyvenimas – džiaugsmas. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – pareiga. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas.
- Mirties atspaudas teikia gyvenimo pinigui vertę: įgalina nupirkti už gyvenimą tai, kas tikrai brangu.
- Mūsų gyvenimas pasaulyje yra tas pats, kas dainos klausimas: mums gera ir smagu, kai dainuoja, ir mes privalome dainos laukti.
- Mūsų norai nuspalvina vaivorykštės spalvom gyvenimo miglą.
Apie grožį
[keisti]- Aš teikiu pirmenybę ne regimam grožiui, o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis vertybėmis.
- Gražu viskas, ką regime, jaučiame.
- Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus neugdant grožio jausmų.
- O groži, atrask save meilėje, o ne veidrodyje.
- Tik tai, kas tikra, kas spindi savimi, o ne dirbtinumu, yra gražu.
- Žiedas nesupranta savo grožio: ką lengvai gauna, tą lengvai ir atiduoda.
Apie meilę
[keisti]- Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas myli – randa jas atdaras.
- Meile! Kai tu ateini su degančiu skausmo žibintu rankoje, aš matau tavo veidą ir žinau, jog tu – palaima.
- Meilė – tai pilnas gyvenimas, kaip taurė pilna vyno.
- Meilėje išnyksta visi gyvenimo prieštaravimai.
- Tiktai meilė gali pažadinti džiaugsmą, paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas…
- Tiktai meilė gali rasti džiaugsmo klaidose, apsirikimuose ir disonansuose.
Apie protą
[keisti]- Aštrus, bet ribotas protas kas žingsnis išsiveržia į priekį, tačiau pažengti į priekį negali.
- Protas, kuriam būdinga vien logika, panašus į durklą, kuriam būdinga tik judėti į priekį.
- Žmogaus protas prilygsta lempai: kuo ryškesnė šviesa, tuo tamsesnis abejonių šešėlis.
Apie tiesą
[keisti]- Būti nuoširdžiam lengva, kai neketini sakyti visos tiesos.
- Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų.
- Laimingas tas, kurio garbė nėra didesnė už jo tiesą.
- Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.
- Žmonės visuomet gerbia tiesą; taip esti dėl to, kad, pažinę ją, ima suprasti jos begalybę ir tampa kuklesni.
Apie žmogų
[keisti]- Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu.
- Žmogus, jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį.
- Žmogus negali griauti to, ko pats negali sukurti.
Kitos
[keisti]- Aš negaliu pasirinkti to kas geriausia, nes tai kas geriausia renkasi mane.
- Aš netekau savo lašelio! – skundžiasi žiedelis ryto dangui, netekusiam visų savo žvaigždžių.
- Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.
- Jei tu lieji ašaras dėl to, kad nėra saulės, – tu per ašaras nepamatysi žvaigždžių.
- Jei viena kokia religija ima pretenduoti versti visą žmoniją priimti jos doktrinas, ji tampa tironija.
- Jeigu nori, kad tavo troškimai išsipildytų, stenkis juos apriboti.
- Kad ir kaip tau būtų sunku, nenustok tikėti ir visada atlik savo pareigas.
- Kas pakenčia neteisybę, tas irgi kaltas; nes tuo ją remia.
- Kas per daug galvoja, kad reikia daryti gera, tam nebelieka laiko būti geram.
- Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save.
- Knyga – raktas į pasaulio širdį.
- Kūryba – tai laisvė.
- Mano akys daug matė, tačiau nepavargo. Mano ausys girdėjo daug, bet trokšta daugiau.
- Moteris kartais prilygsta šešėliui: kai tu vejiesi ją – ji bėga nuo tavęs, kai tu bėgi nuo jos – ji tave vejasi.
- Mes klaidingai skaitom pasaulį ir sakom, kad jis mus apvilia.
- Net ir ant smailiausios viršūnės dar yra vietos, todėl niekad nepaliauk siekęs aukštumų.
- Niekada neperplauksite jūros, jei tik sėdėsite ir žiūrėsite į vandenį.
- Rakštis gali būti ištraukta, tik jei žinai, kur ji yra.
- Savo ašaromis žemė išsaugo šypsnių žydėjimą.
- Sykį mudu sapnavome, jog esame svetimi. Pabudome, kad atrastume, jog esame brangūs vienas kitam.
- Šaknys po žemėmis nereikalauja atlyginimo už tai, kad krauna šakoms žiedus.
- Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas moters prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje kultūra yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu.
- Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram.
- Tamsūs debesys, šviesos pabučiuoti, tampa dangaus gėlėmis.
- Tikėjimas – tai paukštis, kuris jaučia šviesą dar neišaušus.
- Viskas, kas neatiduota, yra prarasta.
- Žodžiais lengva būti narsiu, kai nesirengiame pasakyti visos tiesos.
- Žvirblis gailisi povo, kad jo tokia sunki uodega.