Zeppelin-Staaken R.XIV

Zeppelin-Staaken R.XIV



Tipas	Sunkusis bombonešis
Gamintojas	Luftschiffbau Schütte-Lanz
Kūrėjas	Ferdinand von Zeppelin
Gamybos metai	1918
Baigtas naudoti	1921
Pagrindiniai naudotojai	Luftstreitkräfte Regia Aeronautica Corpul de Aviație Română Повітряний флот УНР
Pagaminta vnt.	iki 7 vnt.
Variantai	Zeppelin-Staaken R.V, Zeppelin-Staaken R.VI, Zeppelin-Staaken R.VII, Zeppelin-Staaken R.XV, Zeppelin-Staaken R.XVI, Zeppelin-Staaken Riesenflugzeuge

Zeppelin-Staaken R.XIV – Pirmojo Pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos imperijoje sukurtas sunkusis bombonešis (vok. Riesenflugzeug, Idlfieg klasifikacija – „R“), vienas iš nedaugelio kada nors pagamintų penkiamotorių lėktuvų.

Konstrukcija ir gamyba

Zeppelin-Staaken R.XIV – mišrios konstrukcijos biplanas. Fiuzeliažo konstrukcija iš plieninių vamzdelių ir medinių rėmų, aptrauktas drobe, priekinėje dalyje – dengta fanera. Sparnų ir važiuoklės statramsčiai, kaip ir visi valdymo paviršiai – iš duraliuminio. Propeleriai – mediniai, dvimenčiai, fiksuoto žingsnio. Pilotų darbo vietos įrengtos atvirose kabinose, įgula galėjo naudotis ir uždaru įstiklintu salonu, kuris taip pat atliko bombų skyriaus funkciją.

Ginkluotę sudarė šeši 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiai, sumontuoti šaulių lizduose virš viršutinio sparno, fiuzeliaže už sparnų ir fiuzeliažo apašioje.

Zeppelin-Staaken R.XIV buvo projektuojamas kaip keturmotoris bombonešis su dvejomis motogondolomis. Kiekvienoje jų buvo numatyta sumontuoti po du tuo metu galingiausius – 350 AG galios – variklius „Austro-Daimler V-12“, priekinis kurių suko traukiantį, galinis – stumiantį propelerius.^[1] Gondolos buvo pakankamai didelės tam, kad skrydžio metu jose įsitaisęs mechanikas galėtų atlikti variklių priežiūros darbus.

„Austro-Daimler“ varikliai buvo montuojami be reduktorių, tačiau jau pirmųjų bandymų metu pasirodė esantys nepatikimi: jau antrojo bandymo metu 1918 m. balandžio 12 d. įvyko rimtas gedimas. „Austro-Daimler“ varikliai buvo pakeisti tuo metu dar tik bandymų etape buvusiais 300 AG galios „Basse und Selve BuS.IVa“ varikliais, tačiau gegužės 10 d. įvykusiuose bandymuose jie taip pat pasirodė nepatikimi. Vietoje šių buvo nuspręsta naudoti patikimus, nors ir silpnesnius, 245 AG galios forsuotus „Maybach Mb.IVa“ variklius. Siekiant kompensuoti galios trūkumą, lėktuvo fiuzeliažo priekyje buvo sumontuotas penktasis variklis.

Idflieg užsakė keturis patobulintus bombonešius, gavusius indeksą R.XIVa. Šiuos lėktuvus (Nr. 69-72) 1918 m. vasarą pagamino Berlyno priemiestyje Stakene įsikūrusi įmonė „Flugzeugwerft GmbH.“.Nėra žinių ar paskutiniai du R.XIV, gavę numerius R.71/18 ir R.72/18, buvo pagaminti.^[2]

Eksploatacija

Pirmasis pagamintas R.XIV (Nr. R.43/18) buvo priskirtas 501-ąjam Didžiųjų bombonešių daliniui (vok. Riesenflugzeug-Abteilung Rfa 501). Naktį iš 1918 m. rugpjūčio 10 d. į 11 d. vykusio reido metu jis buvo numuštas virš Prancūzijos Doullens miesto. Ši pergalė buvo įskaityta kapitonui A. B. Yuille iš britų Karališkųjų KOP 151-osios eskadrilės, skraidžiusiam specialiai modifikuotu naktiniu naikintuvu Sopwith F.1 Camel (Nr. D6573).

Antrasis egzempliorius, Nr. R.44/18 taip pat buvo dislokuotas Vakarų fronte, tačiau įrašų apie jo likimą neišliko. 1919 m. vasarį britų okupacinės pajėgos šį orlaivį iš dalies išardytą rado Kelno aerodrome.

Trečaisis egzempliorius, Nr. R.45/18, 918 m. rugpjūčio 10 d. buvo priskirtas Morvilio aerodrome dislokuotam Rfa 500. Jau rugsėjo 15 d. naktį grįždamas iš reido prieš Havro uostą jis buvo apgadintas tūpimo neapšviestame aerodrome metu. iki karo pabaigos jis nebuvo suremontuotas.

R.43, R.44 ir R.45 paprastai įvardijami kaip R.XIV tipo, nors į juos taip pat buvo sumontuota po penkis „Maybach“ gamybos variklius.

Paskutieji pagaminti R.XIVa nedalyvavo karo veiksmuose Du jų (Nr. R.69/18 ir Nr. 70/18) po karo pabaigos atsidūrė Ukrainos liaudies respublikos kariuomenės sudėtyje. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad ukrainiečiai įsigijo iki šešių R.XIV.^[3] Kadangi šiuos orlaivius Vokietijos KOP perdavė pažeisdamos Versalio taikos sutarties sąlygas, Antantė pareikalavo juos gražinti. 1919 m. pradžioje Asperne (Austrija) nusileidęs „Zeppelin-Staaken R.XIVa“ (Nr. R.69/18) buvo konfiskuotas Antantės atstovų komisijos ir vėliau perduotas Italijos karinėms oro pajėgoms. Toks pat likimas ištiko „Zeppelin-Staaken R.XIVa“ (Nr. R.70/18), kurį Rumunijos valdžia konfiskavo 1919 m. rugsėjo 19 d. po avarinio nusileidimo netoli Kerstencų (rum. Cristinești, dab. Kerstencai, Ukraina). Po nedidelio remonto jis 1919 m. spalio 27 d. buvo nuskraidintas į Bukareštą, kur priimtas į karinių oro pajėgų sudėtį, buvo naudojamas bombonešių pilotų mokymams.^[3]^[4]

Operatoriai

Vokietijos imperija

Karinės oro pajėgos – Luftstreitkräfte
- Riesenflugzeug-Abteilung Rfa 500
- Riesenflugzeug-Abteilung Rfa 501

Ukrainos liaudies respublika

Ukrainos Liaudies Respublikos oro laivynas – Повітряний флот УНР: bent du Zeppelin-Staaken R.XIVa

Italija

Karališkosios oro pajėgos – Regia aeronautica: vienas, buvęs Ukrainos liaudies respublikos kariuomenės Zeppelin-Staaken R.XIVa (Nr. R.69/18), konfiskuotas Antantės atstovų komisijos ir perduotas Italijos karinėms oro pajėgoms.^[3]

Rumunija

Aviacijos korpusas – Corpul de Aviație Română: vienas Zeppelin-Staaken R.XIVa (Nr. R.70/18) Rumunijos valdžios konfiskuotas 1919 m. rugsėjo 19 d. ir naudotas bombonešių pilotų mokymams.^[3]^[4]

Techniniai duomenys (Zeppelin-Staaken R.XIVa)

Bendrosios charakteristikos

Įgula: septyni
Ilgis: 22,5 m
Sparno mojis: 42,2 m
Aukštis: 6,3 m
Sparnų plotas: 334 m²
Svoris:
- tuščio: 10 000 kg
- maksimalus kilimo: 14 250 kg
Jėgainė: penki vienaeiliai šešių cilindrų 183 kW (245 AG) galios vidaus degimo varikliai Maybach Mb.IVa

Skrydžio duomenys

Greitis:
- maksimalus: 135 km/h (73 mazgai)
- kreiserinis: 120 km/h (65 mazgai)
- kilimo: 2,38 m/s
Skrydžio
- nuotolis: 1 300 km (700 jūrmylės)
- lubos: 4 500 m (14 800 pėdų)

Ginkluotė

Kulkosvaidžiai: šeši 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiai LMG 08/15 Spandau
Bombos: iki 2 000 kg

Šaltiniai

(RO) Avram, Valeriu, „Emblemele Avioanelor Româneşti Între Anii 1916–1921“. Modelism 1986-01.
(CZ) Hornát, Jiří. Zeppelin-Staaken R.XIV. Letectví a kosmonautika. 1989, roč. LXV., čís. 16.
(DE) Rohrbach, A., K., „Das 1000-PS Verkehrsflugzeug der Zeppelin-Werke, Staaken“, Zeitschrift für Flugtechnik und Motorluftschiffahrt, t. 12, Nr. 1 (1921 m. sausio 15 d.);
(DE) Offermann, E., Noack W., G., Weyl, A., R., Riesenflugzeuge, // Handbuch der Flugzeugkunde (Richard Carl Schmidt & Co., 1927).
(EN) Haddow G., W., Grosz., Peter M. „The German Giants“.
(UA) Tynchenko, Yaroslav. Герої Українського неба. Пілоти Визвольної Війни 1917–1920 Archyvuota kopija 2023-04-16 iš Wayback Machine projekto., 2010.
(RU) „Zeppelin-Staaken R.XIV“. airwar.ru. Уголок неба.

Išnašos

↑ „Zeppelin-Staaken R.XIV“. airwar.ru. Уголок неба.
↑ Hornát, Jiří. Zeppelin-Staaken R.XIV. Letectví a kosmonautika. 1989, roč. LXV., čís. 16, s. 35
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Tynchenko, Yaroslav. Герої Українського неба. Пілоти Визвольної Війни 1917–1920 Archyvuota kopija 2023-04-16 iš Wayback Machine projekto.
↑ ^4,0 ^4,1 Avram, Valeriu, „Emblemele Avioanelor Româneşti Între Anii 1916–1921“. Modelism 1986-01, p. 26.

Išorinės nuorodos

Zeppelin-Staaken R XIVa nusileidžia Asperne, 1919 m Archyvuota kopija 2009-02-04 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Zeppelin-Staaken R.XIV“. airwar.ru. Уголок неба.

[2] Hornát, Jiří. Zeppelin-Staaken R.XIV. Letectví a kosmonautika. 1989, roč. LXV., čís. 16, s. 35

[:0-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Tynchenko, Yaroslav. Герої Українського неба. Пілоти Визвольної Війни 1917–1920 Archyvuota kopija 2023-04-16 iš Wayback Machine projekto.

[:1-4] 4,0 ^4,1 Avram, Valeriu, „Emblemele Avioanelor Româneşti Între Anii 1916–1921“. Modelism 1986-01, p. 26.

[1]

[2]

[3]

[4]