Vladas Petronaitis
Vladas Petronaitis | |
---|---|
Gimė | 1888 m. lapkričio 2 d. Plaučiškiuose, Rozalimo vls., Panevėžio aps., Kauno gub. |
Mirė | 1941 m. birželio 25 d. (52 metai) Rainiuose, Telšių vls., Telšių aps. |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Bronislava Kentraitė–Petronaitienė |
Vaikai | Jonas, Gražina |
Veikla | Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, karininkas, advokatas |
Išsilavinimas | Aukštasis |
Alma mater | Peterburgo universitetas Maskvos universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Vladas Petronaitis (1888 m. lapkričio 2 d. Plaučiškių k., Rozalimo vls., Panevėžio aps., Kauno gub. – 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių k., Telšių vls., Telšių aps.) – Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, advokatas, Rainių kankinys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1908 m. baigė Mintaujos gimnaziją ir kartu su pusbroliu Ignu Končiumi išvyko į Peterburgą. 1913 m. baigė Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, dėstė matematiką Peterburgo mokykloje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, baigė Maskvos karo mokyklą, kartu studijuodamas Maskvos universiteto Teisės fakultete. 1916–1917 m. tarnavo karininku Rusijos–Vokietijos fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą, tapo vienu pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų, dalyvavo Nepriklausomybės kovose.
1920 m. Vilniaus karo komendanto pavaduotojas, vėliau komendantas, organizavo miesto gynybą nuo bolševikų ir lenkų invazijos. 1921 m. paskirtas Kretingos apskrities karo komendantu. 1923 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Išlaikęs privatiems advokatams privalomus egzaminus, liko dirbti advokatu Kretingoje, dirbo progimnazijos (vidurinės mokyklos) mokytoju.
Dalyvavo visuomeniniame gyvenime: Kretingos apskrities atsargos karininkų sąjungos pirmininkas, Kretingos šaulių rinktinės valdybos narys ir pirmininkas, Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos skyriaus įkūrėjas (1927 m. sausio 17 d.) ir pirmininkas. Po 1934 m. už voldemarininkų rėmimą pašalintas iš sąjungos, kalintas.
1940 m. liepos 11-12 d. naktį enkavedistų suimtas, kalintas Kretingoje, rugpjūčio 12 d. pervežtas į Telšių kalėjimą. Bolševikams traukiantis, kartu su kitais 72 Telšių kalėjimo kaliniais, 1941 m. birželio 24-25 d. naktį nukankintas Rainių miškelyje. Ekshumacijos metu kūnas neatpažintas, 1941 m. liepos 1 d. palaidotas Telšių kapinėse, bendrame Rainių žudynių aukų kape.
1920 m. apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties kryžiumi be kardų, 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1922 m. vedė Bronislavą Kentraitę, Kretingos notaro Jono Kentros dukterį. Vaikai: Jonas (g. 1923 m.), Gražina (g. 1931 m.). Žmona Bronislava Petronaitienė su dukra Gražina 1948 m. gegužės 22 d. iš Kretingos ištremtos į Irkutsko sritį. Paleistos iš tremties grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Julius Kanarskas. Rainių kankinys Vladas Petronaitis // Švyturys (Kretinga) – 1998, vasario 16