Varniniai
Varniniai | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodoji varna (Corvus corone) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
Binomas | ||||||||||
Corvidae Vigors, 1825 | ||||||||||
Varninių (Corvidae) šeimos paukščių paplitimas pasaulyje:
|
Varniniai (Corvidae) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio šeima.
Varninių paukščių intelektas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varniniai paukščiai tarp visų paukščių rūšių pasižymi aukščiausiu intelekto koeficientu. Neskaičiuojant primatų, iš visų kitų gyvūnų pagal intelekto koeficientą nusileidžia tik delfinams ir drambliams[1]. Lyginant pagal kūno dydžio santykį su kitais paukščiais, varniniai turi didžiausias smegenis. Jie sugeba pasinaudoti primityviais „įrankiais“, kad pasiektų tikslą[2]. Dalis varninių puikios atminties. Tarp tokių yra amerikinė riešutinė (Nucifraga columbiana), kuomet prieš žiemos sezoną 518 km² miško kvartale paslepia apie 30 000 sėklyčių ir vėliau, apie 90% jų sugeba surasti[3].
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai protingai atsargūs ar drąsūs, smalsūs paukščiai. Vienos rūšys sėslios, klajoklės, kitos sezoninės migrantės.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jų plunksninis apdaras labai įvairus, nuo juodos spalvos, iki įvairių spalvingų atspalvių - pilkų, rudų, baltai juodų ar net gelsvų, rausvų, mėlynų, žalių, dažnai metalo blizgesio. Varninių paukščių galva didelė, snapas stambus, iš šonų kiek suplotas. Šnervės pridengtos į šerelius panašiomis plunksnomis (išskyrus kovų). Kojos stiprios, sparnai trumpi ir platūs.
Kūno dydis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai vieni stambiausių paukščių rūšių visame žvirblinių paukščių (Passeriformes) būryje. Varninių šeimos rūšių kūno ilgis 20–69 cm. Paprastieji krankliai (Corvus corax) ir baltapakaušiai ragasnapiai krankliai yra stambiausi ne tik varninių (Corvidae) šeimoje, bet ir visame žvirblinių paukščių būryje. Paprastųjų kranklių kūno ilgis 54-69 cm, svoris iki 2 kg, atstumas tarp išskleistų sparnų 115–160 cm. Baltapakaušių ragasnapių kranklių (Corvus crassirostris) kūno ilgis 60-70 cm, patelės vidutiniškai sveria 1,15 kg, o patinai apie 1,5 kg, o snapas 8–9 cm yra didžiausias tarp visų žvirblinių rūšių, didesnis ir už paprastojo kranklio.
Mažiausia varninių šeimoje rūšis yra mažasis meksikinis kėkštas (Cyanolyca nanus), kūno ilgis 20–23 cm, svoris 41 g.
Lizdavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lizdą krauna medžiuose, krūmuose, įvairiuose statiniuose, uoksuose. Deda 2–7 dėmėtus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 16–22 dienas. Jaunikliai lizde išbūna 3–5 savaites.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta įvairiu maistu.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitimas pasaulyje ir gyvenamas biotopas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kosmopolitai, paplitę beveik visame Žemės rutulyje. Gyvena įvairiame landšafte, dauguma rūšių laikosi miškuose, gyvenvietėse ar didelių miestų žaliose zonose dažnai dideliais būriais.
Alpinių kuosų (Pyrrhocorax) genties rūšys išskirtinai gyvena kalnuotose vietovėse. Pavyzdžiui raudonsnapė alpinė kuosa Europoje peri ne žemiau kaip 1200 m aukštyje, šiaurinėje Afrikoje dažniausiai peri 2000 m aukštyje ir 2400 m aukštyje peri Himalajų kalnų regione. Kalnų regionuose klajojančios vasarą aptinkamos 6000 m aukštyje, o Džomolungmo kalne buvo stebėtos 7950 m aukštyje. Geltonsnapė alpinė kuosa Europoje peri aukščiau kaip 1260 m, Maroke peri aukščiau kaip 2880 m aukštyje ir Himalajų kalnų regione aukščiau kaip 3500 m aukštyje. Geltonsnapė kniaukė yra perėjusi ir 6500 m aukštyje – aukščiau nei bet kuri kita paukščių rūšis, taip pat stebėtos klajojančios Everesto kalno 8200 m aukštyje.
Lietuvos varninių rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje gyvena 9 rūšys:
- Corvus corax – Paprastasis kranklys;
- Corvus cornix – Pilkoji varna;
- Corvus corone – Juodoji varna; Lietuvoje neperi, retais atvejais stebima bet kuriuo metų laiku.
- Corvus frugilegus – Paprastasis kovas; Metų sezonų migrantas.
- Coloeus monedula – Eurazinė kuosa;
- Garrulus glandarius – Eurazinis kėkštas;
- Perisoreus infaustus – Sibirinis kėkštas; Lietuvoje neperi. Į Lietuvą užklysta per sezonų migracijas rugpjūčio, rugsėjo mėn.
- Nucifraga caryocatactes – Paprastoji riešutinė;
- Pica pica – Paprastoji šarka;
Varninių paukščių klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varninių šeimoje išskiriama 11 pošeimių, 25 gentys, kuriose yra 123 rūšys (iš jų 26 nykstančios ir nuo 1600 m. gamtoje viena išnykusi rūšis) bei 357 taksonai[4].
- Alpinių kuosų pošeimis
- Pyrrhocorax Tunstall, 1771 – Alpinės kuosos;
- Štrėzemano krūmyninių varnų pošeimis
- Zavattariornis Moltoni, 1938 – Štrėzemano krūmyninės varnos;
- Naujojo pasaulio kėkštų pošeimis
- Aphelocoma Cabanis, 1851 – Krūmyniniai kėkštai;
- Calocitta Gray, 1841 – Šarkiniai kėkštai;
- Cyanocitta Strickland, 1845 – Mėlynieji kėkštai;
- Cyanocorax Boie, 1826 – Margieji kėkštai;
- Cyanolyca Cabanis, 1851 – Meksikiniai kėkštai;
- Gymnorhinus Wied-Neuwied, 1841 – Pušiniai kėkštai;
- Psilorhinus Ruppell, 1837 – Rudieji kėkštai;
- Taiginių kėkštų pošeimis
- Perisoreus Bonaparte, 1831 – Šiauriniai kėkštai;
- Senojo pasaulio kėkštų pošeimis
- Garrulus Brisson, 1760 – Tikrieji kėkštai;
- Platylophus Swainson, 1832 – Kuoduotieji kėkštai; Šios genties paukščių priklausomybė varninių šeimai yra abejotina.
- Podoces Fischer von Waldheim, 1821 – Žeminiai kėkštai;
- Riešutinių pošeimis
- Nucifraga Brisson, 1760 – Riešutinės;
- Medžių šarkų pošeimis
- Crypsirina Vieillot, 1816 – Miškinės šarkos;
- Dendrocitta Gould, 1833 – Dendrocitos;
- Platysmurus Reichenbach, 1850 – Juodakuodės šarkos;
- Temnurus Lesson, 1830 – Temnūrai;
- Rytų Azijos šarkų pošeimis
- Cissa Boie, 1826 – Cysos;
- Urocissa Cabanis, 1850 – Žydrosios šarkos;
- Holarkties šarkų pošeimis
- Cyanopica Bonaparte, 1850 – Mėlynosios šarkos;
- Pica Brisson, 1760 – Tikrosios šarkos;
- Juodųjų šarkų pošeimis
- Ptilostomus Swainson, 1837 – Juodosios šarkos;
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna. Paukščiai. V., 1991, T.2, p. 82. ISBN 5-420-00398-8.
- Logminas V. Lietuvos paukščiai. V., 1979, p. 178.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ livescience.com / The 5 Smartest Non-Primates on the Planet, Katharine Gammon, July 29, 2011
- ↑ books.google.co.uk / The Birds World By Nicolae Sfetc
- ↑ birds.com / Who’s the Smartest Bird? | June 26, 2006
- ↑ hbw.com / Family Corvidae
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- worldbirdnames.org / Crows, mudnesters & birds-of-paradise
- nature.org / A Surprising Look at Crow Family Life, By Joe Smith, May 2, 2016