Varšuvos universitetas
| Varšuvos universitetas lenk. Uniwersytet Warszawski | |
 | |
| lot. Universitas Varsoviensis | |
| Įkurtas | 1816 m. lapkričio 19 d. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Katažyna Chalasinska-Macukov |
| Studentų | 56000 (2008 m.) |
| Vieta | Varšuva, Lenkija |
| Svetainė | uw.edu.pl |
Varšuvos universitetas (lenk. Uniwersytet Warszawski) – Lenkijos universitetas, esantis Varšuvoje, Krokuvos priemiestis, 26/28, 00-927 Warszawa
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varšuvos karališkasis universitetas įsteigtas 1816 m. lapkričio 19 d. Rusijos imperatoriaus ir Lenkijos karaliaus Aleksandras I įsakymu sujungus 1808 m. įsteigtą Teisės ir administravimo mokslų mokyklą ir 1809 m. įkurtą Gydytojų mokyklą. Universitetą sudarė skyriai:
- Teisės ir administravimo mokslų
- Medicinos mokslų
- Filosofijos
- Dailiųjų mokslų ir amatų
Universitetui vadovavo kalbininkas Vaitiekus Šveikovskis (Wojciech Szweykowski). 1830 m. Rusijos imperatorius Nikolajus I universitetą pavadino Karališkuoju Aleksandro universitetu (Uniwersytet Królewsko-Aleksandrowski), tačiau po 1831 m. sukilimo, kuriame dalyvavo dauguma universiteto studentų, jis buvo uždarytas. 1857 m. įsteigta Medicinos-Chirurgijos akademija, kurioje buvo Gydomasis ir Farmacijos skyriai. 1862 m. jos pagrindu įsteigta Vyriausioji mokykla (rus. Варшавская Главная Школа), kurioje buvo 4 skyriai:
- Teisės ir administravimo
- Filologijos-Istorijos
- Matematikos-Fizikos
- Gydomasis
Rektoriumi paskirtas Juzefas Mianovskis. Tačiau po 1863 m. sukilimo mokyklos veikla buvo sustabdyta, o 1870 m. ji tapo Imperatoriškuoju Varšuvos universitetu (Императорский Варшавский Университет), bet jo rektoriais paprastai buvo skiriami rusai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui universitetas evakuotas į Rostovą prie Dono ir vadinosi Императорский Варшавский университет в г.Ростове-на-Дону. Tačiau universitetas formaliai veikė ir vokiečių okupuotoje Varšuvoje. Mokslai buvo atnaujinti tik 1918 m., mokykla pavadinta Varšuvos universitetu. 1935 m. mirus Juzefui Pilsudskiui universitetas pavadintas jo vardu (Uniwersytet Józefa Piłsudskiego w Warszawie). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939-1945 m. universitetas veikė pogrindyje. 1945 m. universitetui atnaujinus veiklą jame mokėsi 4000 studentų. 1950 m. atskyrus Gydomąjį ir Farmakologijos fakultetus įsteigta Varšuvos medicinos akademija, Evengelikų teologijos skyrius tapo Krikščionių teologijos akademija, o Katalikų teologijos skyrius – Katalikų teologijos akademija. 1968 m. atidarytas universiteto skyrius Balstogėje, nuo 1997 m. – Balstogės universitetas.
Rektoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]_(58086).jpg)
Studentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varšuvos universitete studijavo:
- Julius Aleksa, gydytojas
- Kęstutis Bacevičius, pianistas, kompozitorius, pedagogas
- Antanas Tomas Bukota, filosofas mesianistas, istorikas
- Vladas Dubas, literatūros tyrinėtojas
- Knutas Olofas Falkas, švedų baltistas ir slavistas, etnografas
- Jonas Gaidamavičius-Gaidys, gydytojas, prozininkas
- Daumantas Pranas Giedraitis, gydytojas, medicinos istorikas, Varšuvos universiteto profesorius
- Jurgis Vladislovas Giedraitis, Lenkijos politikas, publicistas
- Janas Jaskanis, archeologas
- Marijanas Kačinskis, archeologas, piliakalnių tyrinėtojas
- Benediktas Dobroslavas Kalinauskas, 1831 m. sukilimo veikėjas
- Juozas Kaukas, varpininkas, spaudos draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas
- Liudvikas Kšivickis, Lietuvos archeologas, piliakalnių tyrinėtojas
- Juozapas Ignotas Lukaševičius, dailininkas
- Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys
- Juozapas Radziukynas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys
- Jonas Staugaitis, gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
- Antanas Tumėnas, teisininkas, Lietuvos valstybės veikėjas
- Albinas Žukauskas, poetas, prozininkas, vertėjas
