Tomas Moras
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tomas Moras | |
---|---|
Hanso Holbeino Jaunesniojo portretas, 1527 m. | |
Gimė | 1478 m. vasario 7 d. Londone |
Mirė | 1535 m. liepos 6 d. (57 metai) Londone |
Veikla | anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas |
Vikiteka | Tomas Moras |
Parašas | |
Seras Tomas Moras (angl. Thomas More, 1478 m. vasario 7 d. Londone – 1535 m. liepos 6 d.), Katalikų Bažnyčioje šv. Tomas Moras – anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, knygos „Utopija“ autorius, kankinys. Anglijos lordas kancleris nuo 1529 iki 1532 m.
Minimas birželio 22 d; kankinystė – liepos 6 d.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tomas Moras gimė teisėjo Džono Moro šeimoje. Vaikystėje mokėsi Šv. Antonijaus mokykloje, tuo metu tai buvo viena geriausių Londono mokyklų. Būdamas 12-kos metų berniukas, jau tarnavo kaip pažas aukštų Anglijos kanclerio bei arkivyskupo namuose. Nuo 1492 m., įstojęs su minėto arkivyskupo pagalba, Oksfordo universitete studijavo teisę, mokėsi graikų kalbos, paskui pasirinko teisę ir buvo advokatas bei teisėjas.
1529 m. jis buvo paskirtas Anglijos kancleriu. Buvo pirmas pasaulietis pakviestas būti Anglijos didžiuoju lordu kancleriu. Draugavo su Erazmu Roterdamiečiu, studijavo šv. Augustino raštus ir parašė atnešusią jam šlovę „Utopiją“. Tomas buvo labai artimas pačiam karaliui. Jis lengvai kalbėjo ir rašė tiek anglų, tiek lotynų kalba; darė vertimus iš graikų kalbos. 1505 metais vedė, susilaukė 3 dukterų ir vieno sūnaus, nors prieš tai kurį laiką rimtai svarstė, tarp pasaulietinio ir vienuolio gyvenimo pasirinkimo. Teigiama, kad link pasaulietinio gyvenimo Morą palenkė ambicijos ir siūlomos aukštos pareigos.
Tomas Moras nuolat mokėsi. Atsikėlęs antrą valandą nakties, mokydavosi iki septintos valandos vakaro, po to dalyvaudavo mišiose. Buvo tretininkas ir uoliai vykdė savo pareigas: prie rytinių ir vakarinių maldų pridėdavo septynias psalmes ir šventųjų litanijas. Dažnai pėsčias lankydavo aplinkines šventąsias vietas ir prieš kiekvieną išmėginimą priimdavo komuniją, – tai tuomet buvo neįprasta. Per pusryčius, pietus ir vakarienę viena iš dukterų skaitydavo Šventąjį Raštą. Jis giedojo parapijos chore, patarnavo mišioms, dalyvavo parapijos gyvenime, dosniai šelpė beturčius ir nuomodavo namus, kad turėtų kur priglausti senelius, ligonius ir vargšus.
Kai Anglijon pradėjo veržtis protestantizmas, Tomas savo raštais smerkė jų mintis, savo veikaluose kritikavo Liuterį, kalbėjo apie galutinius dalykus – mirtį, Dievo teismą, pragarą ir rojų.
Konfliktas su karaliumi ir mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tuo metu karalius Henrikas VIII sugalvojo atsiskirti nuo savo teisėtos žmonos ir vesti diplomato Tomo Boleino dukterį. Kancleris tam nepritarė ir užsitraukė karaliaus nemalonę. Savinantis karaliui bažnytinę jurisdikciją ir skelbiantis vyriausia bažnyčios galva, Tomas pasitraukė iš užimamų pareigų ir viešojo gyvenimo, pažadėdamas karaliui daugiau viešai nekalbėti nei apie jo žmoną, nei apie Anglijos Bažnyčią, nors ir toliau slapčia lankė ištremtąją karalienę, skatino kitus ją remti, ir net parašė kelis protestantizmą kritikuojančius veikalus. Tomas Moras atsisakė pasirašyti priesaiką, kurioje Henrikas VIII vadinamas aukščiausia Bažnyčios galva ir, nepaisant jo padėties, didžiulio visuomenės palaikymo bei didelių nuopelnų, buvo įkalintas Londono Taueryje.
Karaliaus skirti teisėjai, nors ir bandė įkalbėti užsispyrusį Morą, apkaltino jį išdavyste šaliai ir pasmerkė myriop nukirsdinimu. Katalikai Anglijoje tuo metu būdavo kariami ir ketvirčiuojami, tačiau Morui teismas padarė išimtį ir jis buvo nukirsdintas. Sėdėdamas kalėjime, parašė „Paguodą vargdieniams“, „Traktatą apie Kristaus kančią“ ir „Pamaldžius apmąstymus“.
Užlipęs ant ešafoto, juokavo, prašė už jį melstis ir paliudyti, kad mirė būdamas ištikimas karaliui, bet dar ištikimesnis Dievui. Paskui sukalbėjo Miserere, guosdamas budelį pajuokavo, pats užsirišo akis ir padėjo galvą ant trinkos. Tai įvyko 1535 m. liepos 6 d. Nukirsta jo galva išgulėjo ant ešafoto ištisą mėnesį ir turėjo būti įmesta į Temzę, bet dukra Margaret ją išpirko ir palaidojo.
Paskelbimas šventuoju
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tomas Moras Katalikų Bažnyčios pripažintas kankiniu, mirusiu už Bažnyčią ir tikėjimą. Popiežius Leonas XIII jį paskelbė šventuoju kankiniu, o 2000 m. spalio 31 d. Jonas Paulius II – politikų globėju.
Portrete Tomas Moras vaizduojamas kaip to meto bajoras, ramaus giedro veido, su kanclerio drabužiais ir ordino grandine ant kaklo.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žymiausi darbai
- 1516 m. - Utopija;
- 1522 m. – Keturi kasdieniniai dalykai;
- 1523 m. – Atsakymas Liuteriui;
- 1529 m. – Dialogas apie erezijas ir religinius nesusipratimus;
- 1533 m. – Apologija.