Tauta
Kitos reikšmės – Tauta (reikšmės).
Tauta – dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes turinti sąvoka:[1]
- Pirmoji reikšmė sietina su etnologijos (etnografijos) mokslo vartojama sąvoka etnosas arba etninė grupė.
- Antroji sietina su terminu nacija.
Kasdieninėje vartosenoje šios dvi reikšmės neretai griežtai neatskiriamos ar tapatinamos.
Pirmąja, etnoso, reikšme sąvoka tauta reiškia save suvokiančią, savivardį (etnonimą) turinčią, istoriškai susiformavusią žmonių bendriją. Šia reikšme vartojama sąvoka tauta reiškia etninę tautą. Griežčiau vartojant sąvokas, termino etnosas ar etninė tauta pakaitalas lietuvių kalba yra tautybė. Pavyzdžiui, lietuvių tautą, o tiksliau tautybę sudaro individai, priskiriantys save lietuvių kultūros žmonėms, laikantys šią kultūrą sava. Šie individai gyvena ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitų tautų kultūros erdvėje. Savo etninėje teritorijoje gyvenantys lietuviai sudaro ne tik etnokultūrinę bendriją, o ir teritorinį etnosocialinį organizmą.
Nacija arba moderni tauta yra tokia teritorinė etnosocialinė bendrija, kuri turi savo paties teritorinį suverenitetą ir administraciją. Kitaip tariant, šia reikšme vartojamas terminas tauta visada reiškia politinę tautą. Šia prasme galima kalbėti apie Lietuvos tautą. Nacija laikytinos ir tos teritorinės etnosocialinės bendrijos, kurios siekia turėti savo valstybę gyvenamoje arba etninėje teritorijoje, jeigu siekimą palaiko dauguma tos bendrijos narių.
Primordializmas ir konstruktyvizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sociologijoje galime išskirti dvi pagrindines teorijų grupes, pagal tai kaip yra vertinamas tautos susikūrimo klausimas. Primordialistų teigimu tautą vienija jos istorinė praeitis ir šimtametės tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. Pagal tokį „kultūrinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso tai pačiai tautai, jei ir tik jei abu turi bendrą kultūrą, o kultūra čia reiškia idėjų, ženklų ir asociacijų sistemą bei elgesio ir bendravimo būdus.
Pagal konstruktyvistinę versiją tautos yra socialiniai dariniai priklausantys nuo pačių žmonių, todėl tautos yra „kuriamos“. Pagal tokį „voliuntaristinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso vienai tautai, jei ir tik jei jie abu pripažįsta, kad jie priklauso tai pačiai tautai. Tam tikra kategorija žmonių tampa tauta tik tuomet, kai tos kategorijos nariai tvirtai pripažįsta savitarpio teises ir įsipareigojimus bei priklausymą tai pačiai tautai. Tik tarpusavio pripažinimas sukuria tautą, o ne kokie nors kiti bendri bruožai, kokie jie bebūtų, kurie išskiria šią kategoriją iš kitų žmonių.[2]
Komunistinis tautos apibrėžimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. pb. – XX a. pr. Rusijos revoliucionieriai nagrinėjo ir tautinį klausimą. Sunkiausia buvo suformuluoti apibrėžimus kas yra tauta, nes jau tuo metu jie nebuvo pilnai aiškūs. Josifas Stalinas tautos apibrėžimą formulavo taip: "tauta yra istoriškai susiformavusi, stabili žmonių bendrija, besiremianti bendra kalba, teritorija, ekonominiu gyvenimu, ir psichologine sandara pasireiškiančia bendra kultūra". Tik tada, kai yra visos šios charakteristikos, Stalino teigimu, galime kalbėti apie tautos egzistavimą.[3] Šis tautos apibrėžimas, besiremiantis objektyviais faktoriais, tebėra populiarus buvusios TSRS šalyse, ypač apibrėžiant, kas gali būti laikoma kaip atskira „tautybė“, o kas – ne.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tauta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Ernest Gellner „Tautos ir nacionalizmas“, Vilnius: Pradai, 1996, p.22.
- ↑ "The Nation", in "Marxism and the National Question", from "The Essential Stalin: Major Theoretical Writings 1905–1952", ed. Bruce Franklin (Croom Helm: London, 1973), p. 57-61.
