Sunda
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Sunda (reikšmės).
| Hinduistinė sundų valstybė: Karajaan Sunda | |
|---|---|
| Šalis | Indonezija (Java) |
| Tautos | Sundai |
| Valstybės | 670-1357 m. |
| |
Sunda karalystė (sundų kalba: Karajaan Sunda) – sundų tautos valstybė, egzistavusi vakarų Javoje nuo 670. Ji buvo tiesioginė Tarumanagara valstybės tradicijų perėmėja, atsiradusi šiai suskilus į dvi dalis.
Tarumanagaros skilimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po malajų valstybės Šrividžaja invazijos Tarumanagara labai nusilpo. Vienos jos vasalių, Sunda Sambava karalystės valdovas Tarusbava užėmė jos sostą. Jis siekė atkurti senąją galybę, tačiau buvo priverstas susitaikyti su valstybės skilimu, mat kitas vasalas Vretikandajunas, remiamas javiečių, siekė užvaldyti rytines teritorijas. Padalijimas buvo įvykdytas 670 m., kuomet Tarumanagara buvo padalinta tarp Sundos ir Galuho. Jų riba tapo Tarum upė.
Sostinės vieta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metraščiai mini, kad Tarusbava pastatė naują sostinę, tačiau nėra sutariama dėl jos lokacijos. Kadangi daugiausia radinių randama netoli Bogoro, spėjama, kad ten ir galėjo būti sostinė. Nors yra ir kitų aiškinimų.
Tome Pires, lankęsis 1513, mini sostinę nutolusią nuo Sunda Kelapa (dabartinės Džakartos) per dvi dienas.
Sundos valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Tarusbavos mirties jo vienintelis sūnus buvo miręs, todėl sostą paveldėjo princesė Tedžiakencana. 723 ji ištekėjo už Rakejan Džiamri iš Galuho karalystės. Jis buvo Galuho įkūrėjo Vretikandajuno anūkas, Bratasenava (trečiojo Galuho valdovo) sūnus, o jo motina Sanaha buvo iš javiečių Kalingga karalystės.
Tokiu būdu buvo sudaryta ilgalaikė sąjunga su Galuhu, o kartu ir su Kalingga, mat Rakejan Džiamri turėjo daug jos valdovų kraujo. 732 m. tuo pasinaudodamas jis ėmė valdyti Kalingga (tiksliau šiaurinę jos dalį Bhumi Mataram), pradėdamas ten Sandžajų dinastiją. Sundos ir Galuho sostą 732 m. jis atidavė savo sūnui Rakejyan Panaraban.
Karaliai po Tarusabavos:
- 1. Sanjaya/Harisdarma/Rakeyan Jamri (723 –732)
- 2. Rakeyan Panaraban/Tamperan Barmawijaya (732–739)
- 3. Rakeyan Banga (739–766)
- 4. Rakeyan Medang Prabu Hulukujang (766–783)
- 5. Prabu Gilingwesi (783–795)
- 6. Pucukbumi Darmeswara (795–819)
- 7. Prabu Gajah Kulon Rakeyan Wuwus (819–891)
- 8. Prabu Darmaraksa (891–895)
- 9. Windusakti Prabu Dewageng (895–913)
- 10. Rakeyan Kemuning Gading Prabu Pucukwesi (913–916)
- 11. Rakeyan Jayagiri Prabu Wanayasa (916–942)
- 12. Prabu Resi Atmayadarma Hariwangsa (942–954)
- 13. Limbur Kancana (954–964)
- 14. Prabu Munding Ganawirya (964–973)
- 15. Prabu Jayagiri Rakeyan Wulung Gadung (973–989)
- 16. Prabu Brajawisesa (989–1012)
- 17. Prabu Dewa Sanghyang (1012–1019)
- 18. Prabu Sanghyang Ageng (1019–1030)
- 19. Prabu Detya Maharaja Sri Jayabupati (1030–1042)
Smukimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Džajabupati mirties valstybės istorija nebuvo rašoma iki XIII a. Tiesioginis Sundos valstybingumo paveldėtojas buvo Padžadžaranas. Šablonas:Hinduistinės sundų valstybės