Stanislovas Gediminas Ilgūnas
| Stanislovas Gediminas Ilgūnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1936 m. kovo 29 d. Kantališkiai, Sasnavos valsčius |
| Mirė | 2010 m. gegužės 8 d. (74 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Pranas Ilgūnas |
| Motina | Magdalena Ilgūnienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Birutė Ilgūnienė |
| Vaikai | Stasys, Rasa, Ugnė, Milda |
| Veikla | istorikas, kraštotyrininkas, rezistentas, signataras |
| Partija | 1990 m. LSDP |
| Alma mater | 1976 m. Vilniaus universitetas |
Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936 m. kovo 29 d. Kantališkiuose, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis – 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, kraštotyrininkas, keliautojas, rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas, signataras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1942–1946 m. mokėsi Surgučių pradžios, 1946–1950 m. Sasnavos septynmetėje, 1950–1952 m. Marijampolės vidurinėje mokykloje. Nuo 1951 m. rezistencijos dalyvis, suimtas kartu su tėvu už antisovietinės literatūros saugojimą, platinimą, pagalbą partizanams. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas. Suorganizavo pogrindinę antisovietinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už tai nuteistas 25 m. kalėjimo. 1953–1957 m. kalėjo sovietiniuose lageriuose, vėliau paleistas.
Nuo 1957 m. Kapsuko cukraus fabriko sąskaitininkas. Nuo 1959 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą, surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antisovietinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas KGB. 1960–1967 m. neakivaizdiniu būdu mokėsi Kauno ekonomikos technikume. Nuo 1962 m. Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos inžinierius.
1966–1994 m. gyveno Jonavoje. Nuo 1966 m. Jonavos statybos valdybos inžinierius. 1967–1976 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo žurnalistikos specialybę. 1968–1990 m. Jonavos statybos tresto skyriaus viršininkas. 1988 m. Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos sąjūdžio tarybos pirmininkas.
1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas.[1] 1993–1997 m. Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento direktorius. 1993–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos, 2008–2010 m. tarybos pirmininkas. 1997–1998 m. prezidento Algirdo Brazausko patarėjas. 1998–2010 m. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius.[2]
Nuo 1990 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys (nuo 2001 m. LSDP tarybos narys). LSDP garbės narys. 1991 m. Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas. Algirdo Brazausko fondo steigėjas.
Nuo 1960 m. bendradarbiavo spaudoje. Parašė 16 autorinių knygų, yra apie 20 knygų bendraautoris, paskelbė apie 500 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos klausimais.[3] Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Čerskis. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 142 p.: iliustr.
- Vincas Pietaris. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 184 p.: iliustr.
- Prie Sasnos ir Šešupės: Surgučių, Sasnavos ir Kantališkių kaimų istorijos ir etnografijos bruožai. – Vilnius: LAD, 1995. – 335 p.: iliustr. – ISBN 9986-568-05-6
- Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Mykolas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas Liekis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. – 510 p.: portr. – ISBN 9986-09-055-5
- Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas Liekis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Margi raštai, 1997. – 509 p.: portr. – ISBN 9986-09-055-5
- Algirdas Brazauskas: LR Prezidentas, 1993–1998: fotoalbumas. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 275 p. : iliustr. – ISBN 9986-861-32-2
- Kazys Grinius. – Vilnius: Pradai, 2000. – 627 p.: iliustr. – ISBN 9986-943-57-4
- Šaknys: tėvų ir protėvių pėdsakai. – Vilnius: Pradai, 2000. – 217 p.: iliustr. – ISBN 9986-943-71-X
- Steponas Kairys. – Vilnius: Vaga, 2002. – 454 p.: iliustr. – ISBN 5-415-01664-3
- Česlovas Kudaba. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 184 p.: iliustr. – ISBN 9986-18-109-7
- Sąjūdis Jonavoje, 1988–1990. – Kaunas: Aušra. – 2004. – 266 p.: iliustr. – ISBN 9955-532-27-0
- Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė, 2001–2004. – Vilnius: Lodvila, 2004. – 293 p.: iliustr.
- Knygnešių keliais: 1983 m. ekspedicija minint „Aušros“ 100-ąsias metines. – Vilnius: Vaga, 2005. – 159 p.: iliustr. – ISBN 5-415-01770-4
- Sasnava: kraštas ir žmonės. – Marijampolė: Piko valanda, 2005. – 438 p.: iliustr. – ISBN 9955-642-16-5
- Kazimieras Brazauskas (1906–1997) / Gediminas Ilgūnas, Jonas Laurinavičius. – Vilnius: Versus aureus, 2006. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9955-699-26-4
- Socialdemokratai Lietuvos Respublikos seimuose / Vytenis Andriukaitis, Danutė Blažytė-Baužienė, Gediminas Ilgūnas, Auksė Kontrimienė, Eugenija Kostinienė, Juozas Olekas ir kt. – Vilnius: Petro ofsetas, 2006. – 714 p.: portr. – ISBN 9955-668-59-8 * Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos. – Vilnius: Versus aureus, 2007. – 303 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-009-6
- Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis: 1991 m. sausio 10-13 d. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 221 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-100-0
- Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990–1991 m. – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 460 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-815-10-5
- Nuo Neries iki Kolymos: Jonas Čerskis, Vilnius-Sibiras. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 278 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-085-0
- Algirdas Brazauskas: politinė biografija. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 542 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-210-6
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1996 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas [4]
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis [5]
- 2000 m. Jonavos rajono garbės pilietis [6]
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2012 m. viena Jonavos gatvių pavadinta G. Ilgūno vardu
- 2013 m. Jonavoje, Sodų g. 60, atidengta atminimo lenta [7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=84320,6619,40
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8295&p_d=109034&p_k=1
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 166 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293760
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- ↑ http://www.jonava.lt/stanislovas-gediminas-ilgunas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.jonava.lt/lt/naujienos/-/asset_publisher/4DRn/content/id/310528[neveikianti nuoroda]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Išėjęs į žygį: monografija skirta sovietų lagerių kaliniui, Kovo 11-osios akto signatarui, 49 ekspedicijas surengusiam keliautojui, 16 knygų autoriui Gediminui Ilgūnui (1936–2010) atminti / Edmundas Ganusauskas. – Vilnius: Interkelias, 2013. – 528 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-866-03-9