Simurgas

Simurgas iš senojo Irano herbo

Simurgas iš „Šachnamė“ iliustruojančios miniatiūros

Simurgas (pers. سيمرغ = Sī-morġ, av. mərəγō Saēnō) – iranėnų mitologijos mitinis paukštis.

Minimas jau Avestoje kaip į erelį panašus paukštis (žr. Jašta XIV 41). „Šachnamė“ mite vadinamas teisingumo ginklu. Vienur laikoma, kad Simurgas yra dviejų prigimčių (maloningos ir rūsčios), kitur (pvz., „Šachnamė“), kad yra geras ir blogas Simurgai. Apie gerąjį Simurgą pasakojama legenda (turinti daug atitikmenų pasaulyje), kad jis radęs dykumoje didvyrio Rustamo tėvą Zalą ir išauginęs jį savo lizde. Simurgas taip pat išgydęs Rustamą ir padėjęs jam pašauti priešininką Isfandijarą. Demoniškąjį Simurgą nužudo Isfandijaras, kuris, panašu, ankstyvosiose epo atmainose bendrai yra Simurgo priešininkas.

Simurgas išlaikęs archajiško indoeuropietiško mito apie erelį, atnešantį iš dangaus arba šventojo kalno gyvybės medžio diegą, atgarsis. Iš čia kyla Simurgo gydomųjų galių mitologema. Avestoje minima, kad Simurgo plunksnos naudotos burtams (Jašta XIV 35).

Simurgo motyvas labai mėgiamas iranėnų mene. Jo atvaizdas randamas vilnoniame kilime iš Pazyryko pilkapių (V–III a. pr. m. e.). Ten Simurgas vaizduojamas susirėmęs su į sfinksą panašia būtybe. VII–VIII a. vaizduojamas ant auksinių indų, XIII–XIV a. – ant polichrominių dirbinių, miniatiūrų, durklų rankenų.

Simurgas dažnai minimas sufijų poezijoje, juo metaforiškai nusakomas Dievas. Ypač Simurgo motyvą naudojo XII a. poetas Ataras, sukūręs poemą „Paukščių sąskrydis“. Susirinkę paukščiai, vedini kukučio, leidžiasi ieškoti Simurgo. Vėliau Simurgo motyvas buvo pasiskolintas arabų ir europiečių (plg. Rokas).

Sefevidų valdymo laikais Simurgas tapo Irano emblema bei herbu.

Žodis „Simurgas“ kyla (per vid. persų k. sēnmuruγ, sēnmurw) iš avestos k. mərəγō Saēnō, reiškiančio „paukštis Saena“. Žodis Saēnō giminiškas skr. श्येन = IAST: śyena-, reiškiančio „vanagas, erelis, plėšrus paukštis“. Panašus chimeriškų paukščių motyvas plačiai žinomas Eurazijoje: pvz., indų Garuda, rusų Ugniapaukštė, Europos feniksas, graikų grifonas, šumerų Anzu ir kt.

Literatūra

• Тревер К. В., Сэнмурв-Паскудж. Собака-птица, Л., 1937
• Benveniste E., Les noms de l «oiseau» en iranien, «Paideuma», Bd 7, I960, H. 4/6;
• Нarреr P. O., The Senmury, «The Metropolitan Museum of Art Bulletin», 1961, v. 20.