Pereiti prie turinio

Sijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sijų žemės prieš 1770 m. (žalia) ir dabartinės rezervacijos (geltona)

Sijai (Sioux, spėjama, kad iš odžibvių k. žodžio, reiškiančio „gyvatė“ arba „vagis“, sav. Očhéthi Šakówiŋ – 'septynių tarybų ugnys') – JAV ir Kanados indėnų tautų grupė. Populiacija sudaro ~170 tūkst. žmonių. Gyvena JAV šiauriniame pakraštyje: Šiaurės ir Pietų Dakotose, Minesotoje, Nebraskoje, Montanoje, Ajovoje, Viskonsine, Vajominge; taip pat Kanados prerijose (Manitoboje, Saskačevane, Albertoje). Kalba sijų kalba, priklausančia sijų kalbų šeimai.

XVIIXVIII a. sijai užėmė prerijų platybes tarp Misisipės ir Uolinių kalnų. Kilę nuo Apalačų kalnų, kur kadaise vertėsi žemdirbyste. Nuo XVI a. ėmė traukti į vakarus ir išsiskirstė į 3 pagrindinius būrius: dhegija (omahai, ponkai, kanzai, osedžai, kuapai), čivere (ajovai, otai, misūriai, dažnai jiems priskiriami bagai) ir mandanai (dakotai, lakotai, mandanai, asiniboinai, hidatsai, krou). Atskirą grupę sudaro stouniai, Kanados asiniboinai (nakotai).[1]

Sijai priklauso lygumų indėnų kultūrinei tradicijai. Ilgai ir nuožmiai priešinosi amerikiečių vykdytai okupacijai. Dalis sijų ir dabar vykdo rezistenciją (Lakotos Respublika).

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998