Saulius Chlebinskas
Saulius Chlebinskas (1953 m. balandžio 4 d. Vilnius – 1999 m. kovo 18 d. ten pat) – Lietuvos grafikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1977 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, leidykloje „Vaga“, fonde „Regnum“.
Vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dominykas (1975), Sigutė (1977), Vytautas (1981), Mindaugas (1986).
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1973 m. dalyvavo parodose, surengė individualias parodas Niujorke (1981 m.), Vilniuje (1992 m.), Miunsteryje (1997 m.). Apipavidalino ir iliustravo daugiau, kaip 600 knygų. Sukūrė estampų ciklų („Mano vaikai“ 1984 m., „Noktiurnas“ 1992 m., „Gyvenimas“ 1994 m.), plakatų, ekslibrisų. Kūriniai metaforiški, simboliški, tvirtos architektonikos. Vyrauja abstraktus, ažūrinis linijinis piešinys, kuris vėlesnėje kūryboje derinamas su stambiomis, konstruktyviomis formomis. Tarptautiniuose ir Lietuvos knygos meno konkursuose pelnė daugiau, kaip 20 apdovanojimų.[1]
Žymiausi darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Irena Kostkevičiūtė, Vytautas Kašuba, 1997 m.
- Irena Kostkevičiūtė, M. K. Čiurlionis 1997 m.
- Irena Kostkevičiūtė, Lietuva medaliuose, 1998 m.
- Eglė Patiejūnienė, Brevitas Ornata, 1998 m.
- Sigitas Geda, Varnėnas po mėnuliu 1984 m.
- Justinas Marcinkevičius, Lopšinė gimtinei ir motinai 1990 m., Mažvydas 1996 m.
- Antanas Mackus, Ir mirtis nebus nugalėta, 1994 m.
- Vytautas Bložė, Sename dvarelyje, 1994 m.
- Nijolė Miliauskaitė, Uždraustas įeiti kambarys, 1995 m.
- Ričardas Mikutavičius Žaizdos metafizika, 1995 m.
- Konstantinas Kavafis Dioniso eisena 1998 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Saulius Chlebinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003