Pereiti prie turinio

Samarija (miestas)

Koordinatės: 32°16′35″ š. pl. 35°11′42″ r. ilg. / 32.27639°š. pl. 35.19500°r. ilg. / 32.27639; 35.19500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samarija
שומרון
Samarija
Samarija
Koordinatės 32°16′35″ š. pl. 35°11′42″ r. ilg. / 32.27639°š. pl. 35.19500°r. ilg. / 32.27639; 35.19500
Vieta Palestina (Vakarų Krantas)
Regionas Artimieji Rytai
Istorija
Pastatytas IX a. pr. m. e.
Sugriautas V a.
Tauta hebrajai
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1908 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka

Samarija (hebr.שומרון‏‎ = Shomron, gr. Σαμάρεια = Samareia, arab. السامرة = as-Samira) – senovinis miestas, šiaurinės Izraelio karalystės sostinė. Griuvėsiai išlikę dab. Palestinos Vakarų kranto teritorijos šiaurinėje dalyje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Nabluso.

Samarija buvo prie pagrindinio prekybos kelio, einančio iš šiaurės į pietus per visą Izraelį; pastatyta ant kalvos, kad būtų lengviau apsiginti. 875 m. pr. m. e. statyti miestą pradėjo karalius Omris. Jo darbą tęsė sūnus Achabas, kuris pastatė naujus rūmus. Rūmams papuošti buvo sunaudota tiek raižyto dramblio kaulo, kad juos imta vadinti „dramblio kaulo rūmais“. Rūmų griuvėsiuose archeologai rado per 500 dramblio kaulo dirbinių, tarp jų paauksuotų.

Iš pradžių samariečiai išpažino pagoniškus tikėjimus. Keletas Senojo Testamento pranašų smerkė tokį stabų garbinimą ir įspėjo, kad miestas bus sugriautas. Sirijos gyventojai daug kartų puolė ir apgulė miestą, bet jį užimti pavyko tik asirams 722721 m. pr. m. e. Gyventojai buvo išvaryti į Siriją, Asiriją ir Babiloniją. Į jų vietą atsikėlė kolonistai iš įvairių Asirijos imperijos dalių. Praradusi Samariją, Izraelio karalystė liovėsi egzistuoti.

Samarija imta vadinti visą teritoriją, ne tik patį miestą.

Naujojo Testamento laikais Erodas Didysis Samariją atstatė ir graikiškai pavadino Sebastija (atitinka lotynišką Augustus). Samarijoje dar buvo šiek tiek negrynų žydų, tikėjusių Dievą, bet Judėjos žydai samariečius niekino ir jų nekentė. Pasak evangelijų, Jėzus parodė jiems dėmesį keliaudamas po jų kraštą ir būdamas su jais. Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo skelbti Evangelijos į Samariją nuvykęs Pilypas, jo darbą tęsė Petras ir Jonas.

Šiuo metu Nabluse ir Jafoje tebegyvena nedidelė grupė samariečių, garbinančių Dievą ant Garizimo kalno.[1]

  1. Bibilijos enciklopedija. Alma litera. Vilnius, 1993 m.