Pereiti prie turinio

Ricinulėjos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ricinulei

Cryptocellus goodnighti
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
( Arachnida)
Būrys: Ricinulėjos
( Ricinulei)

Ricinulėjos – (lot. Ricinulei) – nedidelis bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei.

Ricinulėjos – nedideli, 5-10 mm ilgio voragyviai. Kūnas padengtas tvirta danga. Neįprasta jų savybė – paslanki galvakrūtinės skydo priekinė dalis, paprastai dengianti burną ir cheliceras. Pats galvakrūtinės dangalas vientisas. Cheliceros trumpos, dviejų segmentų, gale turi savotišką nagelį. Pedipalpai ilgesni, palyginti su skorpionais ir pseudoskorpionais, turintys mažas žnyples. Ricinulėjos neturi akių. Pilvelis trumpas, baigiasi labai trumpa metasoma. Pilvelyje yra trys segmentai, gali būti matomas vienas nepilnas, dar du nepastebimi ir nėra iki galo išsivystę. Patinų trečioji kojų pora virtusi kopuliacijos organais. Ricinulėjos neturi plaučių, kvėpuoja gerai išvystytomis trachėjomis. Šalinimo organai susideda iš Malpigijaus vamzdelių ir šalinimo liaukų.

Ricinulėjos – plėšrūnai, mintantys kitais nariuotakojais. Jos labai lėtai juda, analizuodamos aplinką priekinėmis kojomis. Paliestos ilgam apmiršta.

Nedaug žinoma apie jų dauginimosi ypatumus. Patinai perneša spermatoforą savo modifikuotomis trečiosios poros kojomis patelei. Kiaušinius motina nešioja su savimi. Iš kiaušinių išsirita šešiakojės lervos, vėliau atsiranda ir ketvirtoji pora (tuo ricinulėjos panašios į erkes).

Geografinis paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ricinulėjos randamos Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje. Jos mėgsta drėgmę, gyvena po lapais, miško paklote, žieve, o kai kurios rūšys randamos olose.

Šiuo metu žinomos maždaug 55 rūšys, sujungtos į vieną Ricinoididae šeimą ir suskirstytos į tris gentis. Taip pat rasta ir fosilinių rūšių.