Reduta

„Reduta“ – eksperimentinis lenkų teatras–laboratorija, veikęs 1919–1939 m. Kurį laiką (1925–1929 m.) buvo perkeltas į Vilnių. Buvo įsikūręs teatro pastate J. Basanavičiaus gatvėje. Teatras ieškojo naujų aktorinio darbo metodų.

Pavadinimas

Teatro „Reduta“ pavadinimas kilo nuo karinio termino, reiškiančio redutą stačiakampį pylimais įrėmintą kiemą ar pastatą – tvirtovę. Kartais taip vadinamos teatrų mažosios salės be scenos pakylos ir plokščių grindų.

Istorija

Idėja įkurti tokį teatrą kilo J. Ostervai bendraujant su K. Stanislavskiu Dailės teatre Maskvoje. Teatrą „Reduta“ įkūrė 1919 m. rudenį Varšuvoje J. Osterva ir spalvinga asmenybė, publicistas ir geologas M. Limanovskis. Kurį laiką jam vadovavo abu jo kūrėjai. J. Osterva atsiliepė apie M. Limanovskį įvardindamas jį „Redutos“ kvėpavimu.

Iš pradžių „Reduta“ buvo įsikūrusi redutinėse Didžiojo Varšuvos teatro (lenk. Teatr Wielki w Warszawie) salėse. Ir veikė kaip Varjetė teatro (lenk. Teatr Rozmaitości w Warszawie) padalinys. Pirmas teatro pastatytas veikalas: Stepono Žeromskio „Tapsiu baltesniu už sniegą“ (Ponad śnieg bielszym się stanę).

Sudėtine „Redutos“ teatro dalimi buvo aktorinė mokykla. Spektaklius nulemdavo ne tik nuodugni M. Limanovskio literatūrinio teksto analizė, bet ir eksperimentai, leidę vaidmeniui tapti aktoriaus realia patirtimi.

1925 m. teatras persikėlė į Vilnių. Tuo metu teatras turėjo daug pasirodymų. Apie 1500 spektaklių 173 skirtingose vietose (71 premjera per 4 metus).

1931 metais vėl įsikūrė Varšuvoje. Teatras turėjo daug S. Žeromskio pastatymų, taip pat ir J. Šaniavskio. Šie autoriai pradėjo su teatru glaudžiai bendradarbiauti. Kiti svarbūs teatro pastatymai: Vyspianskio „Išvadavimas“ (Wyzwolenie) ir Juliaus Slovackio „Książę niezłomny“.

Ieškodami patirties į „Redutą“ buvo kreipęsi ir vėliau išgarsėję alternatyvaus teatro kūrėjai, tokie kaip Jerzy Grotowski ir Włodzimierz Staniewski.