Pereiti prie turinio

Raudonasis poslinkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudonąjį poslinkį aiškinanti iliustracija regimosios šviesos gama. Absorbcijos linijos nuo Žemės nutolusių galaktikų regimajame spektre (dešinėje), lyginant su absorbcijos linijomis Saulės regimajame spektre (kairėje). Rodyklės rodo raudonąjį poslinkį, kai bangai netenkant energijos ir dažniui mažėjant padidėja jos ilgis.

Raudonasis poslinkis – imtuvo registruojamas sistemingas bangos ilgiųs) padidėjimas spinduoliuotės šaltinio elektromagnetinių bangų spektre palyginti su šaltinio spektro linijomis (λe).[1] Apibūdinamas rodikliu z, nurodo pokytį tarp stebėtų ir išspinduliuotų spektro linijų ir gali būti apskaičiuojamas taip:[2]

Raudonojo poslinkio apskaičiavimas,
Priklausomai nuo bangos ilgio Priklausomai nuo dažnio

Remiantis raudonuoju poslinkiu galima apskaičiuoti tolimus astronominius atstumus Visatoje pagal astronominio objekto spindulinį greitį. Šis reiškinys būdingas dangaus kūnams, kurie tolsta nuo stebėtojo. Tuo tarpu kūnui artėjant stebimas priešingas efektas – violetinis poslinkis. Pavyzdys – link Paukščių Tako artėjanti Andromedos galaktika.

Skiriami trys raudonojo poslinkio tipai[1]:

Remiantis Bendrąja reliatyvumo teorija galima išvesti keletą svarbių formulių raudonajam poslinkiui tam tikriems erdvėlaikio geometrijų atvejams nusakyti. Jos pateiktos lentelėje žemiau. Visais atvejais poslinkio dydis (z reikšmė) nepriklauso nuo bangos ilgio.[3]

Raudonojo poslinkio santrauka
Tipas Geometrija Formulė[4]
Reliatyvistinis Doplerio Minkovskio erdvė
(plokščias erdvėlaikis)

Jei judama visiškai radialine
arba regimumo linijos kryptimi:

  kai maža reikšmė


Jei judama visiškai skersine kryptimi:

  kai maža reikšmė
Kosmologinis raudonasis poslinkis FLRV erdvėlaikis
(besiplečianti Visata po Didžiojo Sprogimo)

Hablo dėsnis:

  kai
Gravitacinis raudonasis poslinkis bet koks stacionarus erdvėlaikis

Švaršildo geometrijai:

  kai

Esant pabėgimo greičiui:

kai


  1. 1,0 1,1 Sūdžius, Jokūbas. Raudonasis poslinkis (VLE)
  2. Huchra, John. „Extragalactic Redshifts“. NASA/IPAC Extragalactic Database. Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics. Suarchyvuotas originalas 2013-12-22. Nuoroda tikrinta 2023-03-16.
  3. Binney ir Merrifeld (1998), Carroll ir Ostlie (1996), Kutner (2003)
  4. Kur z = raudonasis poslinkis; v|| = greitis lygiagrečiai regimumo linijai (reikšmė teigiama, jei judama nuo stebėtojo); c = šviesos greitis; γ = Lorenco faktorius; a = mastelio koeficientas; G = gravitacinė konstanta; M = kūmno masė; r = spindulinė Švaršildo koordinatė, gtt = t, t metrinio tenzoriaus komponentas