Pereiti prie turinio

Pranas Gavėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Gavėnas
Gimė 1918 m. spalio 11 d.
Zapalimai, Marijampolės apskritis
Mirė 2000 m. vasario 8 d. (80 metų)
Alytuje)

Pranas Gavėnas (1918 m. spalio 11 d. Zapalimų kaime, Marijampolės apskritis – 2000 m. vasario 8 d. Alytuje) – SDB, Romos katalikų vienuolis salezietis, leidėjas, rašytojas, vertėjas, visuomenininkas.

Gimė ir augo daugiavaikėje šeimoje. 1933 m. išvyko į Italiją, kur globojamas kunigo Antano Skelčio SDB, mokėsi pas vienuolius saleziečius. Pats į Salaziečių ordiną įstojo 1939 m. Turino universitete studijavo teologiją. Šią aukštąją mokyklą baigė 1939 m. teologijos licenciato laipsniu. Įšventintas kunigu 1949 m. liepos 3 d. 1952–1969 m. Italijoje redagavo „Saleziečių balsą”. 1971 m. išvyko į Braziliją, apsigyveno San Paule, kur vadovavo lietuviškai Vila Zelinos parapijai. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo išrinktas Pietų Amerikos lietuvių kunigų vienybės pirmininku, tapo Brazilijos rašytojų sąjungos, San Paulo spaudos asociacijos, San Paulo Istorijos akademijos nariu. 1977–1987 m. San Paulo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas. 1977–1988 m. redagavo Brazilijos lietuvių žurnalą „Mūsų Lietuva”. Jo dėka Brazilijos katalikų liturginiame kalendoriuje atžymėta Maldų už Lietuvą diena, Aparecidos Dievo Motinos šventovėje pastatytas lietuviškas kryžius. 1980 apsilankė šiaurės Lenkijoje ir, kai Seinų bazilikoje jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai Romos popiežiui. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir laikraštis „Tėviškės žiburiai“. 1990–1991 metais surinko ir perdavė Tarybų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui penkis milijonus brazilų parašų su reikalavimu netrukdyti Lietuvai įtvirtinti Nepriklausomybę.

1991 metais kunigas grįžo į Lietuvą ir dirbo sielovados darbą Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. 1994 m. paskirtas Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos garbės klebonu, pastarosios parapijos bažnyčią kartu su kitais saleziečiais rėmė ir finansiškai. Kun. P. Gavėno rūpesčiu buvo atnaujintas žurnalo „Saleziečių žinios” leidimas, įkurta Jaunųjų boskiukų organizaciją, surengtos vaikų vasaros stovyklos Nemunaityje ir įsteigtas Lietuvos katalikų akademijos Alytaus skyrius. 1995 metais jo iniciatyva Alytus iškilmingai buvo pavestas Marijos Krikščionių Pagalbos globai. Kartu su bendraminčiais pastatė paminklus esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui Veisiejuose, saleziečiui Petrui Perkumui Darbėnuose, Šv. Kazimierui Merkinėje, Dievo Motinai Balbieriškyje, 1931 m. sukilimo vadei Emilijai Pliaterytei Kapčiamiestyje, Lietuvos mokytojams Žiūronyse.

Pranas Gavėnas parašė ir išleido daugybę jaunimui skirtų knygų: „Jaunojo galiūno keliu“, „Didysis reisas“, „Mikas Magonė“, „Šventasis Kazimieras“, mišiolą „Melskitės broliai“ ir kitas. Vertė į portugalų kalbą lietuvių autorius, į šią kalbą išverstos ir kelios jo knygutės: „Kūčios“, „Teofilius Matulionis“ bei kt. Nuolat rašė į laikraštį „Alytaus žinios“ straipsnius dorovės ir religijos temomis, skelbė Don Bosko idėjas.

Palaidotas Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios šventoriuje.

  • 1985 m. Brazilijos kultūros centro medalis;
  • 1986 m. Brazilijos lietuvių bendruomenės garbės pažymėjimas;
  • 1988 m. Brazilijos vėliavnešio bendruomenės diplomas;
  • 1994 m. Alytaus m. savivaldybės kultūros premija;
  • 2002 m. Alytaus miesto garbės piliečio vardas.