Petrinės ir Povilinės

Apaštalai Petras ir Povilas

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet vykstanti birželio 29 d.

Vardai

Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas šv. Pauliumi) laikomas dangaus karalystės raštininku. Jis nepriskiriamas Dvylikai apaštalų, nes apaštalu tapo jau po Jėzaus mirties ir prisikėlimo, tačiau yra vienas iš pačių garbingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, dėl savo misijinės veiklos tituluojamas „Tautų apaštalu“.

Istorija

Abiejų apaštalų diena žinoma nuo ankstyvosios krikščionybės laikų, ir ji buvo minima Romos imperijoje, tiek Vakaruose, tiek Rytuose. 258 m. birželio 29 d. Romoje buvo perlaidoti apaštalų Petro ir Povilo palaikai. Pirmą kartą užsimenama apie šventę IV amžiuje. Valdant imperatoriui Konstantinui I, apie 324 m., jų garbei abiejose sostinėse, Romoje ir Konstantinopolyje, pastatytos pirmosios bažnyčios. Nuo šio meto šventė buvo pažymima iškilmingai, kadangi krikščionybė po kelių amžių persekiojimo tapo oficialia religija. Bažnyčiai teko didelis iššūkis didelės imperijos pagonis atversti į tikėjimą. Apaštalų gyvenimas ir tarnavimas Jėzui buvo laikomas pavyzdžiu bažnytiniame mokyme.

Papročiai

Petrinės ir Povilinės lietuviškame kaime – antroji iškili vasaros šventė po saulėgrįžos. Daug kur Lietuvoje vyksta šventųjų apaštalų Petro ir Povilo atlaidai. Apaštalų skulptūros statytos abipus bažnyčių durų arba prie pagrindinio altoriaus. Šv. Petras liaudies meno kūryboje vaizduojamas su raktu rankoje, šv. Povilas – su knyga. Laikotarpis nuo Joninių iki Petrinių ir Povilinių vadintos Kupolinėmis. Pagal senolių pastebėjimus, po Petrinių prasidedanti lietingesnė vasaros pusė. Šią šventę kaimo žmonės senovėje laikė labai svarbia, tad jau išvakarėse nedirbdavo sunkesnių darbų ir imdavo pasninkauti, priešingu atveju buvo galima tikėtis bėdų: Šv. Petras į dangų neįsileis arba Perkūnas į namus trenks.

Nuorodos

• Apaštalų Petro ir Povilo kelias
• Petrinių papročiai Archyvuota kopija 2010-07-07 iš Wayback Machine projekto.