Parčevskiai
Parčevskiai lenk. Parczewscy | |
---|---|
Titulas | Bajoras |
Šalys | Lenkijos karalystė, LDK |
Dvarai | Raudondvaris Mišučiai Jokūbavas Stončiai |
Parčevskiai (lenk. Parczewscy) – lenkų kilmės Lenkijos karalystės ir LDK bajorų giminė, naudojanti herbą Nalęcz.[1] Giminė buvo žinoma Pomeranijoje (Pamaryje). Dalis jos atstovų XV-XVI a. atsikėlė į Rytų Lietuvą bei vakarines rusėnų žemes.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomeniniame ir politiniame gyvenime Parčevskiai žinomi nuo XVI a. Rusijos imperijai prisijungus Lietuvą ir Lenkiją, Parčevskiai aktyviai dalyvavo 1831 ir 1863 m. sukilimuose. Tarp Parčevskių buvo visuomenės, mokslo, meno ir kultūros veikėjų, dailininkė, Vilniaus universiteto rektorius.
Vilniaus Raudondvario Parčevskių šeimos atstovai XIX a. atsikėlė į Vakarų Žemaitiją, valdė Mišučių ir Jokūbavo dvarus, garsėjo kaip pažangūs ūkininkai.
Kai kurie giminės atstovai palaidoti XIX a. viduryje Nemenčinėje pastatytoje Parčevskių koplyčioje, o kai kurie Vakarų Žemaitijoje rezidavę Parčevskiai – Kretingos senosiose kapinėse.
Valdos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parčevskių atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Parčevskis (1598-1659), Smolensko ir Žemaitijos vyskupijos vyskupas
- Martynas Parčevskis (mirė 1655 m.), vienuolis jėzuitas
- Alfonsas Juozapas Parčevskis (1849-1933), Vilniaus Stepono Batoro universiteto istorijos profesorius, universiteto rektorius (1922-1924 m.).
Raudondvario šakos atstovai:
- Antonijus Parčevskis, vienas iš Raudondvario prie Nemenčinės ir Židomlės prie Gardino dvarų paveldėtojų;
- Ignotas Parčevskis (1770-1821), Židomlės (prie Gardino) ir Raudondvario dvarininkas:
- Aleksandras Parčevskis (1796-1860), Židomlės (prie Gardino) ir Raudondvario dvarininkas;
- Rožė Parčevskytė (1799-1852), dailininkė;
- Konstantinas Parčevskis (1801-1855), 1831 m. sukilimo dalyvis;
- Antanas Anupras Erazmas Parčevskis (1815-1897), Mišučių dvarininkas:
- Konstantinas Parčevskis (1843-1902), Mišučių ir Jokūbavo dvarininkas, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios statytojas ir koliatorius:
- Vincentas Parčevskis (1871-1922), Jokūbavo dvarininkas, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios rėmėjas;
- Karolis Parčevskis (1875-1957), gydytojas, profesorius, Stončių dvarininkas, Sibiro tremtinys;
- Kazimieras Parčevskis (1878-?).
- Konstantinas Parčevskis (1843-1902), Mišučių ir Jokūbavo dvarininkas, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios statytojas ir koliatorius:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bartosz Paprocki. Herby rycerstwa polskiego. – Kraków, 1858. – S. 215