Pereiti prie turinio

Pandavai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pandavai ir Draupadė

Pandavai (skr. पाण्डवाः = IAST: pāṇḍavāḥ) – Mahabharatoje minima giminė – penki Pandaus ir jo žmonų, Kuntės ir Madrės, sūnūs. Tai Judhišthira, Bhima, Ardžuna, Nakula, Sahadeva.[1] Jie turi vieną žmoną – Draupadę.

Pandavai stojo į mūšį prieš savo gimines Kauravus ir įvyko garsusis Kurukšetros mūšis, kuriame Pandavams padėjo viešpats Krišna. Visi 5 broliai išgyveno per karą ir užvaldė Hastinapurą. Judhisthira tapo valdovu, o kiti broliai ir Draupadė iškeliavo į Himalajus, bet visi kelionėje žuvo.

Pandavams taip pat priskirtinas ir Kuntės sūnus Karna. Jis buvo paliktas savo motinos, o vėliau kaip didis karvedys kovėsi Kauravų pusėje.

  1. Pāṇḍava.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 156–157