Nyderlandų kolonijos Amerikoje

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nyderlandų kolonijos Amerikoje – Nyderlandų valstybės kolonijinės valdos Amerikos žemyne. Jos sudarė dalį Nyderlandų kolonijinės imperijos.

XVII a. Nyderlandų pirkliai įkūrė prekybos taškus bei planatacijas daugelyje Amerikos vietų. Kolonizacija, kai olandai apgyvendintų naujas žemes, buvo nedažnas reiškinys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Daugelis olandų gyvenviečių amžiaus pabaigoje buvo apleistos ar prarastos, išskyrus Nyderlandų Antilus ir Arubą, kurios išliko Nyderlandų valdomis iki šiol, bei Surinamą, kuris nepriklausomu tapo 1975 m.

Šiaurės Amerika

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujieji Nyderlandai.

1602 m. Nyderlandų vyriausybė davė Nyderlandų Vest Indijos Kompanijai (Vereenigde Oostindische Compagnie; VOC) užduotį rasti kelią į Indiją ir paskelbė, kad visos jos atrastos žemės priklausys Nyderlandams.

1609 m. anglų tyrinėtojas Henry Hudson bandė surasti šiaurės vakarų kelią į Indiją bei atrado dabartines JAV ir Kanados pakrantes, suteikė savo vardą Hadsono upei ir Hadsono įlankai bei paskelbė, kad aplinkinės žemės priklauso VOC.

1614 m. Adriaen Block vadovavo ekspedicijai į žemutinį Hadsoną.

Karibai

Nyderlandų Antilai

Pirmoji Nyderlandų kolonija regione – Sent Martinas – atsirado 1620 m. Salos savininkai iki 1816 m. keitėsi bent 16 kartų, kol buvo pasiektas galutinis susitarimas tarp Prancūzijos ir Nyderlandų.

Siekiant išvengti Ispanijos puldinėjimų per olandų nepriklausomybės nuo Ispanijos karą bei išnaudoti medienos ir druskos išteklius buvo užimtos ir įtvirtintos keletas kitų salų:

• Kiurasao (1634)
• Saba (1640)
• Sent Eustacijus (1635)
• Bonaire (1633)
• Aruba (1637)

Nyderlandų Antilai išlieka Nyderlandų užjūrio teritorija, 1954 m. jai suteikta savivalda. 1986 m. Arubai atskirai nuo kitų salų suteikta autonomija.

Mergelės salos

1625 m. olandai įkūrė bazę St. Croix saloje, tais pačiais metais kaip ir anglai. Prie olandų prisijungė hugenotai, tačiau dėl konflikto su britų kolonija gyvnvietė buvo apleista.

1648 m. olandai įkūrė gyvenvietę Tortolos saloje, o vėliau Anegados ir Mergelės Gordos salose. Britai užėmė Tortolą 1672 m., o Anegadą ir Mergelę Gordą 1680 m.

Tobagas

XVII a. Nyderlandai keletą kartų bandė kolonizuoti salą. Kiekvieną kartą gyvenvietes sunaikindavo besivaržančios su Nyderlandai Europos valstybės.

• 1628–1637 sunaikinta ispanų
• 1654–1666 užimta britų ir sunaikinta prancūzų
• 1672 sunaikinta britų
• 1676–1677 sunaikinta prancūzų

Pietų Amerika

Surinamas

Pirmąją europiečių koloniją Suriname XVII a. šeštame dešimtmetyje įkūrė Barbadoso gubernatorius lordas Willoughby. Per Antrąjį Anglijos-Nyderlandų karą užėmė olandai, vadovaujami Abraham Crijnsen. 1667 m. liepos 31 d. pagal Bredos sutartį olandai pasiūlė Naujuosius Nyderlandus (dabartinis Niujorkas) mainais į jų cukraus gamyklas Surinamo pakrantėje. 1683 m. Surinamas buvo parduotas Nyderlandų Vest Indijos Kompanijai ir pradėtas vadinti Nyderlandų Gviana. Kolonijoje buvo vystomas žemės ūkis, besiremiantis vergais iš Afrikos. Per Napoleono karus Anglija valdė Surinamą nuo 1799 iki 1816 m., kai jį grąžino Nyderlandams. Nyderlandai suteikė Surinamui nepriklausomybę 1975 m. lapkričio 25 d. Dėl politinio nestabilumo daug surinamiečių persikėlė gyventi į Nyderlandus.

Gajana

Nyderlandų Vest Indijos Kompanija 1616 m. pastatė fortą prie Essequibo upės. Olandai prekiavo su indėnais bei, kaip ir Suriname, įsteigė cukraus plantacijas, kuriose dirbo vergai iš Afrikos. Tuo tarpu anglai įsteigė plantacijas į vakarus nuo Surinamo upės. Dėl konflikto tarp šių valstybių atskiros regiono dalys kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, tačiau 1796 m. Britanija valdė visą regioną. Essequibo, Demerara ir Berbice kolonijas olandai perleido Britanijai 1814 m.

Brazilija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nyderlandų Brazilija.

Nuo 1630 m. Nyderlandai plėtė savo valdas Brazilijoje ir ėmė kontroliuoti apie pusę šalies. Recifės miestas tapo regiono sostine, ten savo būstinę turėjo ir Nyderlandų Vest Indijos Kompanija. 1649 m. per Antrąjį Gvararapės mūšį portugalai pasiekė reikšmingą pergalę prieš olandus. 1654 m. Nyderlandai perdavė visas savo valdas Brazilijoje portugalams.