Niedus
| Niedus | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Lazdijų raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 1,16 km² |
| Kranto linijos ilgis | 8,9 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 4,2 m |
| Didžiausias gylis | 17 m |
| Įteka | Nieda (Veisiejis) |
| Išteka | Nieda |
  Niedus | |
| Koordinatės | 54°00′34″ š. pl. 23°36′38″ r. ilg. / 54.00944°š. pl. 23.61056°r. ilg. |
Niedus – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 2 km į vakarus nuo Kapčiamiesčio, į šiaurę nuo kelio 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris , Veisiejų ežero dalis. Ilgis iš šiaurės rytų į vakarus 3,5 km, plotis iki 0,55 km. Altitudė 111 m. Gylis siekia 17 m. Telkšo ledyninėje rinoje. Krantai labai vingiuoti, daug kur aukšti, statūs, vietomis ardomi. Ežerą supa pušynai (šiaurėje Nasūtų miškas, pietuose Kareivonių miškas), vietomis – laukai. Prie rytinių Niedaus krantų yra 2,77 ha ploto salelė.
Pro Niedų prateka Baltosios Ančios intakas Nieda, įteka upelis iš Kaviškio ežero. Vakaruose plačiu sąsiauriu jungiasi su Veisiejo ežeru, šiaurės rytuose – su Dumbliu.[1] Dėl Kapčiamiesčio užtvankos Niedaus vandens lygis pakilo, praplatėjo sąsiauris su Veisieju. 1956 metais pastačius Kapčiamiesčio hidroelektrinę, vandens lygis ties užtvanka sukeltas apie 4 metrus ir dėl to aukščiau esančiuose Niedaus, Veisiejo, Dumblio, Uosio ir Naudorio ežeruose vandens lygis pakilo 2,5 – 3 m ir sąsiauriais susijungė į didžiulį tvenkinį, kurio plotas siekia apie 8,22 km², kranto linija 68,8 km.
Vakarinė ežero pusė paskelbta ornitologiniu draustiniu. Prie Niedaus įsikūrę kaimai: Purviniai, Palačionys, Kalviai, Kareivonys, Nasūtai, Padumbliai. Veikia kaimo turizmo sodybos.
Vandenvardis Niedùs galimai itin archajiškas ir kildinamas iš ide. *nid- „tekėti“ (plg. skr. नेदति = IAST: nedati „teka, srūva“)[2].
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gniade. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 620 psl. (lenk.)
- ↑ Niedus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 213
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 230