Nadaras

Nadaras

Nadaras. Autoprtretas
Gimė	1820 m. balandžio 6 d. Paryžius
Mirė	1910 m. kovo 21 d. (89 metai) Paryžius

Veikla	fotografas, karikatūristas, rašytojas, oreivis

Vikiteka	Nadaras

Nadaras (pranc. Nadar, tikroji pavardė Gaspard-Félix Tournachon, 1820 m. balandžio 6 d. Paryžius – 1910 m. kovo 21 d. ten pat, palaidotas Per Lašezo kapinėse) – prancūzų fotografas, karikatūristas, rašytojas, oreivis. Modernaus portreto žanro fotografijoje vienas pradininkų.

Biografija

1837–1838 m. studijavo mediciną Lione. Nuo 1842 m. Paryžiuje piešė karikatūras humoristiniams žurnalams. 1853 m. pradėjo fotografuoti. 1854 m. sukūrė litografijų rinkinį „Nadaro panteonas“ – žymių paryžiečių karikatūras, kurioms naudojo savo fotografuotus portretus. 1854 m. Paryžiuje su broliu A. Turnašonu atidarė fotostudiją, (joje 1874 m. buvo surengta pirmoji impresionistų paroda. 1858 m. vienas pirmųjų fotografijos istorijoje fotografavo iš oro baliono, pirmasis fotografijoje panaudojo dirbtinį apšvietimą (ciklas „Paryžiaus katakombos“ 1862 m.), eksperimentavo su mikrofotografija. 1886 m. išspausdino pirmąjį fotografinį interviu. 1900 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje surengė savo fotografijų retrospektyvą.

Skraidė oro balionais, juos konstravo; apie 1863 m. sukonstravo vieną didžiausių oro balionų Le Géant.^[1]

Kūryba

Daugiausia fotografavo pažįstamų rašytojų, dailininką, architektų, visuomenės veikėjų portretus (Šarlis Bodleras, Eženas Delakrua, abu apie 1855 m., Sara Bernar, Žorž Sand, abu apie 1864 m., Viktoras Hugo, 1885 m., Klodas Monė, 1899 m., Gustavas Kurbė, Džiuzepė Garibaldis, Žiulis Vernas, Ogiustas Rodenas, Džoakinas Rosinis, Emilis Zola ir kt). Sukūrė šeimos narių portretų, autoportretų, moterų aktų. Portretai psichologiniai, intymūs, atskleidžia portretuojamojo charakterį, būdinga natūrali poza, neutralus fonas. Jis atsisakė laikotarpio fotografijai būdingų dekoracijų, retušavimo, dėmesį sutelkė į veidą ir žvilgsnį. Jo kūryba turėjo įtakos fotografijos istorijai, daugiausia portretinės fotografijos raidai.

Parašė romanų, esė, satyrų, autobiografinių veikalų.

Bibliografija

Quand j'étais photographe – Kai buvau fotografas, memuarai, 1899 m.

Galerija

Šaltiniai

↑ Justina Augustytė. Nadaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 678 psl.

[1] Justina Augustytė. Nadaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 678 psl.

[1]