Mykolas Jeronimas Radvila
Mykolas Jeronimas Radvila | |
---|---|
Radvilos | |
Trimitai | |
Gimė | 1744 m. spalio 10 d. Krokuvoje |
Mirė | 1831 m. kovo 28 d. (86 metai) Varšuvoje |
Tėvas | Martynas Mikalojus Radvila |
Motina | Marija Trembicka |
Sutuoktinis (-ė) | Helena Pšezdecka |
Vaikai | Liudvikas Mikalojus Radvila Antanas Henrikas Radvila Kristina Magdalena Radvilaitė Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila Karolis Lukas Radvila Andrius Valentinas Radvila Anelė Radvilaitė Rožė Kotryna Radvilaitė |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Mykolas Jeronimas Radvila |
Mykolas Jeronimas Radvila (lenk. Michał Hieronim Radziwiłł, 1744 m. spalio 10 d. – 1831 m. kovo 28 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos-Nesvyžiaus linijos Klecko šakos,[1] tėvas Martynas Mikalojus Radvila, motina Marija Trembicka. Broliai Juozapas Mikalojus Radvila, Antanas Mikalojus Radvila, sesuo Antanina Radvilaitė-Masalskienė.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmona Helena Pšezdecka (1753−1821),Lietuvos didžiojo pakanclerio Antano Pšezdeckio (1718−1772) ir Katerinos Oginskos duktė.
Sūnus Liudvikas Mikalojus (Ludwik Mikołaj Radziwiłł, 1773–1830 m.), X Klecko valdytojas, vedė Mariją iš Vodzinskių giminės, Ksavero Valevskio našlę. Jų duktė Helena (1805–1827 m.) ištekėjo už Vilhelmo Radvilos, o sūnus Leonas Radvila (1808–1874 m.), XI Klecko valdytojas, buvo vedęs Sofiją Urusovą, bet vaikų neturėjo.
Dukterys Kristina Magdalena (Krystyna Magdalena Radziwiłł, 1776–1796 m.) ir Rožė Kotryna Radvilaitė (Róża Katarzyna Radziwiłł) mirė netekėjusios. Sūnus Karolis Lukas Radvila (Karol Radziwiłł) mirė kūdikis. Sūnus Andrius Valentinas Radvila (Andrzej Walenty Radziwiłł, 1780–1838 m.) buvo nevedęs. Duktė Anelė Radvilaitė (Aniela Radziwiłł, 1781–1808 m.) ištekėjo už Konstantino Adomo Čartoriskio.
Sūnūs Antanas Henrikas Radvila (Antoni Henryk Radziwiłł) ir Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila (Michał Gedeon Hieronim Radziwiłł) pratęsė giminę.
-
Mykolas Jeronimas Radvila vaikystėje
-
Mykolas Jeronimas Radvila jaunystėje
-
Mykolo Jeronimo Radvilos žmona Helena Pšezdecka
-
Mykolo Jeronimo Radvilos duktė Kristina Magdalena Radvilaitė
Asmenybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystėje patyrė tėvo smurtą, psichine liga sirgusiam tėvui atėmus globos teises, nuo ketverių metų jį globojo Jeronimas Florijonas Radvila. Nei psichinių, nei fizinių trūkumų, kaip broliai, iš tėvo nepaveldėjo. Mokėjo kelias Europos kalbas, buvo apsiskaitęs eruditas, geras ekonomistas ir ambicingas politikas.
Vedė Heleną Pšezdziecką, kuri buvo pagarsėjusi romanu su būsimuoju karaliumi Stanislovu Augustu, o ir vėliau neprieštaravo jos artimiems ryšiams su Rusijos ambasadoriumi baronu Otonu Štakelbergu, panaudodamas tai savo tikslams.
Dvarai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paveldėjęs praktiškai tik Klecką, nes kiti dvarai buvo praskolinti, savo dvarininko karjerą pradėjo nuo gero ūkininkavimo. Jam sumaniai vadovaujant Ostruvas Vielkopolskis tapo vienu labiausiai klestinčių dvarų ne tik Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir Europoje. Jo plotas siekė 700 ha.
Turto plėtrą pradėjo 1773 m. supirkdamas inkasuotas jėzuitų ordino žemes. Nieborove pasistatė naują rezidenciją, kurioje ir apsigyveno su žmona.
Padedant Targovicos konfederacijai atėmė Motiejaus Radvilos iš Šidlavos linijos teisę globoti mažametį Dominyką Jeronimą Radvilą, o tai dar gerokai padidino jo pajamas. Mirus Dominykui, padedant žmonai Peterburge įvykdė didžiausią savo turtinę operaciją, pagal kurią jo sūnui Antanui Henrikui 1814 m. buvo pripažinta teisė valdyti Olyką ir Nesvyžių, t. y. praktiškai jis vėl sujungė visas buvusias Radvilų žemes. 1823 m. netgi neleido atidalyti dalies turtų savo pirmagimiui Liudvikui Mikalojui, nors šiam teisybę teko įrodinėti ir teisme. Tik vaikaitis Leonas vėl buvo tapęs Klecko valdytoju, bet po jo mirties Kleckas vėl buvo prijungtas prie „Radvilų imperijos“.
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksti įsitraukė į politinę veiklą. Jo parašas yra ant 1773 m. Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo akto. Mirus Karoliui Stanislovui „Pone mielas“ išsireikalavo jo užimto Vilniaus vaivados posto. Dalyvavo Targovicos konfederacijoje, 1795 m. kartu su kitais didkais ir pareigūnais pasirašė Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo aktą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mykolas Jeronimas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Ignotas Oginskis |
Vilniaus kaštelionas 1775–1790 |
Po to: Motiejus Radvila |
Prieš tai: Karolis Stanislovas Radvila II |
Vilniaus vaivada 1790–1795 |
Po to: - |
Prieš tai: Karolis Stanislovas Radvila II |
ATR seimo maršalka 1773-1775 |
Po to: Andrius Ignotas Oginskis |
Prieš tai: Dominykas Jeronimas Radvila |
Radvilų giminės galva 1813–1831 |
Po to: Leonas Radvila |
|
|
|